A.Anušauskas siūlo nustatyti taisyklę: jeigu saugotina tik dalis dokumento – ribojama tik ta dalis, visa kita turi būti prieinama.
„Įstatymo projekto tikslas – nustatyti aiškų dalinio dokumento prieinamumo principą: kai jame yra teisėtai ribojamos informacijos, ribojamas tik tokios informacijos naudojimas, o likusi dokumento dalis turi būti prieinama, jeigu jos naudojimas nėra ribojamas kitais įstatymais.
Šis principas būtų taikomas ir informacijai apie asmenis, prisipažinusius slapta bendradarbiavus su SSRS specialiosiomis tarnybomis ir įrašytus į prisipažinusių asmenų įskaitą, ir informacijai apie nuo šių tarnybų nukentėjusius asmenis, kurie yra pareiškę savo valią dėl informacijos apie juos naudojimo ribojimo iki jų mirties”, – dokumento aiškinamajame rašte sako A.Anušauskas.
Jei Seimas pritartų, dokumentų saugotojas privalėtų užtikrinti galimybę susipažinti su likusia dokumento dalimi, uždengdamas, pašalindamas ar kitu būdu padarydamas neprieinamus tik tuos duomenis ar informaciją, kurių naudojimas teisėtai ribojamas.
Jeigu dokumente yra informacijos apie nuo SSRS specialiųjų tarnybų nukentėjusį asmenį, kuris yra pareiškęs savo valią dėl informacijos apie jį naudojimo ribojimo iki jo mirties, irgi siūloma riboti tik tokios informacijos naudojimą, o ne priėjimą prie viso dokumento.
Seime yra svarstomi keli politikų inicijuoti projektai dėl buvusių KGB bendradarbių paviešinimo, tačiau priėmimo stadijos jie dar nepasiekė.
Primename, kad 2015 m. Seimas priėmė įstatymo pataisas, kuriomis įsipareigojo 75 metams įslaptinti ir saugoti užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą buvusių slaptų KGB bendradarbių pateiktą informaciją.

– Kodėl siūlote tik dalinai išslaptinti duomenis apie buvusius sovietinių struktūrų bendradarbius? – „Vakaro žinios” pasiteiravo Arvydo ANUŠAUSKO.
– Priminsiu istoriją. Pernai Seime buvo registruotas mano projektas, kad reikia paviešinti visą informaciją apie visus buvusius bendradarbius – ir prisipažinusius, ir ne. Bet Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas jį atmetė. Plenarinių posėdžių salėje Seimas komiteto atmetimą atmetė.
Projektas nukeliavo į tuometinio kandidato į Konstitucinį Teismą Juliaus Sabatausko, vadovavusio Teisės ir teisėtvarkos komitetui, rankas. Nukeliavo ir po šiai dienai guli stalčiuje, nors turėjo prasidėti svarstymo stadija.
Aš jo klausiau, kodėl. J.Sabatauskas atsakė, kad renka iš įvairių institucijų atsiliepimus. Viskas tvarkoje, institucijų nuomonė reikalinga, bet reikia priimti politinį sprendimą, o jis atidėliojamas iki šiol. Projektas „marinuojamas” jau metus.
Dabar registravau kitą projektą, kuris bent iš dalies spręstų archyvų prieinamumo problemą, nes dabar keli šimtai bylų yra neprieinamos tik todėl, kad jose yra duomenų apie prisipažinusius asmenis.
Bet manau, kad, jei jau yra pagrindas neviešinti kai kurių pavardžių, gimimo metų ir t.t., galima bylą padaryti prieinamą, uždengiant tik neskelbtiną informaciją. Bet visas kitas dokumentas turi būti prieinamas.
– Bet kokia logika yra slėpti prisipažinusiųjų pavardes? Juk, pavyzdžiui, jei žmogus prisipažįsta dėl žmogžudystės ar kito nusikaltimo, jo pavardė juk nėra slepiama?
– Viskas tvarkoje, bet kol nepakeistas įstatymas, institucijos prisipažinusiųjų pavardžių viešinti negali.
– Tai gal pagaliau laikas pakeisti įstatymą?
– Tai aš pernai ir pasiūliau jį keisti, kad dingtų tie 75 metai, kad iš naujo būtų įvertinta kiekvieno prisipažinusiojo byla. Patikslinsiu, kad ten yra VSD dokumentai. Tai VSD ir turėtų įvertinti, ką reikia viešinti.
Pagal įstatymą negalima viešinti informacijos, susijusios su mirusiais asmenimis. O pusė ar net daugiau asmenų yra mirę. Arba negalima išslaptinti informacijos, jei tai keltų tam tikram asmeniui pavojų gyvybei.
– Bet VSD dirba žmonės. Ar galima tikėtis objektyvaus vertinimo? Ar nebūtų taip, kad, pavyzdžiui, bylos vertintojas yra prijaučiantis konservatoriams ir vien dėl to, kad byla susijusi su konservatoriumi, nuspręs, kad ji negali būti išslaptinta?
– Tokiu atveju tikrai paviešins (juokiasi, – aut. past.). Be to, negali būti įslaptintų politikų, nes jų tiesiog nėra. Nei teisėjų, nei prokurorų, nei politikų įslaptintų nėra, nes einant į tokius postus visa informacija net apie prisipažinusius viešinama.
Gali būti ten kokie nors valdininkai, diplomatai ir kiti asmenys, kuriems įstatymas leido užimti pareigas nepaviešinus informacijos. Mano siūlymas leistų atverti kelią tyrinėjimui. Tik noriu patikslinti, kad jokio buvusių bendradarbių sąrašo nėra, visos bylos yra individualios.
– Sakote, kad politikų ten negali būti. Bet turbūt tik tų, kurie kandidatavo į atitinkamus postus?
– Taip, tik tų, kurie kandidatavo, nes tokiu atveju informacija paviešinama.
Faktai
Seimas pernai nusprendė atmesti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadas nepritarti iniciatyvoms dėl buvusių KGB bendradarbių išslaptinimo. Kaip minėjo A.Anušauskas, nuspręsta šiuo klausimu atsiklausti ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonės.
Vieną iniciatyvą pateikė konservatorius A.Anušauskas, kitą – „aušriečių” lyderis Remigijus Žemaitaitis.
Jeigu parlamentarai pernai registruotam A.Anušausko projektui, savanoriškai prisipažinusiems slapta bendradarbiavus su SSRS specialiosiomis tarnybomis asmenims neliktų šiuo metu įstatyme numatytos 75 metų slaptumo garantijos. Tačiau kieno pavardės būtų paviešintos, priklausytų nuo VSD užgaidų.
Jei Seimas pritartų „aušriečių” lyderio R.Žemaitaičio inicijuotoms įstatymo pataisoms, įslaptinti liktų tik tie asmenys, kurie šiuo metu nėra politikai, neužima jokių valstybės tarnautojų, pareigūnų ar kitų postų. Ir be jokių išimčių, apeinant VSD užgaidas.
Seimas nusprendė abu projektus sujungti į vieną ir nagrinėti kartu.
Seimūnai Ignas Vėgėlė bei Rita Tamašunienė per pernykštį plenarinį posėdį tvirtino, kad visuomenė turi teisę žinoti asmenis, kurie slapta bendradarbiavo su sovietų represinėmis struktūromis. Pasak jų, paviešinus tokius žmones būtų įvykdytas istorinis teisingumas.
„KGB veikla Lietuvoje daugeliui šeimų atnešė ypatingai didelę žalą. Tiesiog buvo išnaikintos šeimos. O dabar mes po devyniais užraktais, vos ne kaip valstybės gėrybę, norime slėpti informaciją apie šituos asmenis”, – per plenarinį posėdį akcentavo R.Tamašunienė.
Ji „Vakaro žinioms” sakė, kad A.Anušausko projektas iš pirmo žvilgsnio atrodo tobulesnis, nes nenumato išimčių jokiems buvusiems kagėbistams. Tačiau iš tikro yra labai svarbus užslėptas dalykas.
„VSD galėtų nuspręsti, kieno pavardes viešinti, kieno neviešinti. Mano nuomone, nei vienas, nei kitas projektas problemos iki galo nesprendžia. Vieną kartą reikia padėti tašką šioje istorijoje – būtina priimti sprendimą, kad išviešinti būtų visi, nepriklausomai nuo užimamų pareigų. Aišku, prieš tuos žmones negali būti taikomos jokios represijos, jokie persekiojimai.
Tačiau visuomenė turi įvertinti šį gyvenimo faktą, jei žmogus nori užimti kažkokias pareigas. Kita vertus, išviešinimo reikia, nes galbūt koks nors žmogus net nėra buvęs tuose sąrašuose, tačiau ant jo metama tokia dėmė”, – teigė R.Tamašunienė.
Komentuoja Teisingumo ministrė, parlamentarė Rita TAMAŠUNIENĖ:

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos, kuriai priklauso ir R.Tamašunienė, atstovai ne kartą buvo registravę siūlymus visiškai paviešinti visų buvusių KGB bendradarbių pavardes, nesvarbu, ar jie savo laiku prisipažino, ar ne. R.Tamašunienė dabar yra kiek atsargesnė. Pasak jos, geopolitinė situacija yra tokie, kad nedraugiškos valstybės gali išnaudoti paviešintą tokio pobūdžio informaciją saviems tikslams.
„Mano, kaip politikės, nuomone, reikėtų vieną kartą liustracijos procesą užbaigti visiškai. Tačiau suprantame visus nuogąstavimus dėl dabartinės geopolitinės situacijos. VSD irgi tai yra akcentavęs.
Tačiau bet kokiu atveju A.Anušausko siūlymas yra žingsnis į priekį. Manau, kad Seime vyks diskusijos ir bus palaikančių nuomonę, kai reikia išviešinti visus bendradarbiavusius su Lietuvai daug padariusiomis žalos struktūromis asmenis, bet bus ir tokių, kurie galbūt palaikys iniciatyvą, kad reikia paviešinti tik iš dalies”, – sakė ministrė.