ISW ekspertai primena, kad Rusijos mobilizacijos rezervas yra aktyvus padidinto pasirengimo rezervas, į kurį įtraukiami Rusijos piliečiai, „savanoriškai“ pasirašantys sutartį su Rusijos gynybos ministerija dėl tarnybos rezerve, likdami civiliais asmenimis, išskyrus atvejus, kai skelbiamas šaukimas į karinę tarnybą.

Rusijos Valstybės Dūmos priimtame įstatymo projekte nurodyta, kad rezervistai dalyvaus „specialiuose susirinkimuose“ siekiant apsaugoti kritiškai svarbius objektus, tokių susirinkimų tvarką turi patvirtinti Rusijos vyriausybė, o juos skelbia prezidentas.

Rusijos Generalinio štabo vyriausiojo organizacinio-mobilizacijos skyriaus vadovo pavaduotojas Vladimiras Cymlanski anksčiau paaiškino, kad rezervistai bus siunčiami „apsaugoti gyvybiškai svarbius objektus: energetikos, transporto, naftos perdirbimo gamyklas ir kitą infrastruktūrą“ bei visų pirma kovoti su dronais.

Tuo pačiu metu V. Cymlianski patikslino, kad naujasis įstatymas tariamai nereikalauja, kad rezervistai dalyvautų karinėse operacijose ar misijose už Rusijos ribų.

ISW pridurė, kad spalio 28 d. patvirtintas įstatymas skiriasi nuo projekto, kurį Rusijos gynybos ministerija pateikė spalio 13 d. ir kuriame buvo kalbama apie leidimą Rusijos kariuomenei naudoti mobilizacijos rezervo atstovus dislokavimui už Rusijos ribų be oficialaus Kremliaus paskelbimo apie mobilizaciją ar karo padėtį.

ISW analitikai pabrėžė, kad kol kas neaišku, ar Kremlius pasinaudos spalio 28 d. priimtu įstatymu dėl rezervistų dislokavimo okupuotų Ukrainos teritorijų užnugaryje, nes formaliai Rusijos pareigūnai toliau be pagrindo tvirtina, kad okupuotos Ukrainos teritorijos esą taip pat yra „Rusijos dalis“.

Karo studijų instituto analitikai mano, kad Kremlius gali pasinaudoti spalio 28 d. priimtu nauju įstatymu kaip „pakopa“ nuolatiniam rezervistų mobilizavimui, siekdamas įtraukti juos į karo veiksmus prieš Ukrainą, kaip anksčiau prognozavo ISW.

Apskritai, kaip prognozuoja analitikai, Rusijos pareigūnai, atrodo, sudaro sąlygas pateisinti tolesnę militarizaciją ir visapusišką Rusijos visuomenės mobilizaciją.

Rusijos Saugumo Tarybos sekretorius Sergejus Šoigu susitikime Nižnij Novgorodo srityje pareiškė, kad užsienio žvalgybos tarnybos tariamai bando įsiskverbti į kritinės Rusijos infrastruktūros objektus, įskaitant gynybos pramonės kompleksą, transporto objektus ir energetikos įmones, galimai siekdamos vykdyti sabotažą ir pavogti strateginę informaciją iš Rusijos.

Tokiu būdu Rusijos valdžia, tikėtina, plečia pateisinimą įtraukti rezervistus kritinių objektų apsaugai nuo Ukrainos smūgių, naudodama argumentą apie būtinybę apsisaugoti nuo „vakarietiškų šnipų“.

Maskva, tikėtina, naudoja panašų grėsmių kurstymą, kad pateisintų visuomenės represijų stiprinimą ir gautų papildomą paramą rezervistų mobilizacijai, apibendrina ISW.

Parengta pagal „nv.ua“ inf.