„Spalio 29 d. Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakultetas organizuoja iškilmingą ir itin reikšmingą ceremoniją – Antakalnio kapinėse pirmą kartą bus laidojami po mirties savo kūnus medicinos mokslui paaukojusių žmonių palaikai“, – tokia žinia pasidalijo Vilniaus universitetas, anonsuodamas būsimas laidotuves.
Šiemet pirmą kartą organizuojama VU saugomų urnų su palaikais palaidojimo ceremonija jų atminimui pagerbti specialiai įrengtoje kapavietėje, kuri ateityje galės sutalpinti daugiau nei 1000 urnų. Iki šiol donorų kūnai būdavo kremuojami, o jų urnos perduodamos artimiesiems arba saugomos mokslo įstaigoje.
Pagal Vakarų pasaulio standartus
Kodėl tik dabar? Anatomė, profesorė Janina Tutkuvienė dalijasi šios srities istorija ir sako, kad patoanatomams, medikams tai nieko nuostabaus – Vakarų pasaulis jau labai seniai taip daro, tačiau Lietuvai tenka vytis, kadangi bioetikos reikalavimai pas mus atėjo žymiai vėliau.
Anot profesorės, tik 1995 m. buvo įkurtas Lietuvos bioetikos komitetas (iki 2000 m. gegužės 11 d. – Lietuvos medicinos etikos komitetas).
VU nuotr./Prof. Janina Tutkuvienė
Iki 1998 m. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, naudoti neatsiimtų žmonių kūnai, o tai, kaip atvirai sako J.Tutkuvienė, pagal bioetikos reikalavimus „tiesiog nėra gerai“ – žmogus turi būti pats apsisprendęs paaukoti savo kūną mokslui.
Biomedicininių tyrimų etikos įstatymas atsirado dar vėliau, tik 2004 m., o Žmonių palaikų laidojimo įstatymas – 2007 m. pabaigoje. Vis dėlto jau kur kas anksčiau, nuo 1998 m., Lietuvoje imta laikytis aukščiausių standartų ir nebenaudoti kūnų, jeigu žmonės nėra prieš mirtį išsakę tokios valios.
„Tas ledų pralaužimas buvo labai sudėtingas.