Kaip „Eltai” komentavo SAM ministro patarėja Dalia Sakalauskaitė-Babravičė, pernai į gydymo įstaigas kreipėsi 974 vaikai ir jaunuoliai, kurių sveikata sutriko parūkius elektroninių cigarečių. Tiesa, teigiama, jog šie atvejai nebūtinai susiję su vienkartinėmis elektroninėmis cigaretėmis. Tėvams, mokytojams ir medikams nerimą kelia tai, jog vaikai elektronines cigaretes vartoti pradeda ankstyvame amžiuje.
Įsitraukia vaikai
SAM Psichikos sveikatos skyriaus patarėja Brigita Rašimaitė „Vakaro žinioms” teigė, kad Belgija nuo 2025 m. sausio 1 d. tapo pirmąja ES valstybe, uždraudusia vienkartinių elektroninių cigarečių pateikimą rinkai. Prancūzijoje draudimas įsigaliojo pernai vasario 26 d., o Bulgarija taip pat priėmė sprendimą uždrausti vienkartines elektronines cigaretes. Jungtinė Karalystė, kuri nėra ES narė, tokį draudimą įgyvendino nuo 2025 m. birželio 1 d.
„Lietuvoje svarstomo draudimo tikslas – sumažinti produktų, kurie ypač skatina jaunų žmonių susidomėjimą nikotinu, prieinamumą ir taip užkirsti kelią priklausomybės nuo nikotino formavimuisi.
Tai atitinka ir PSO rekomendacijas imtis griežtesnių priemonių, mažinančių elektroninių cigarečių patrauklumą ir prieinamumą vaikams bei paaugliams, – aiškino ji. – Visuomenės sveikatos požiūriu turime labai aiškų signalą, kad šių gaminių prieinamumas jaunimui yra didelis. 2024 m. ESPAD tyrimo duomenimis, 55,6 proc. Lietuvos 15-16 metų moksleivių nurodė, kad panorėję elektronines cigaretes galėtų gauti lengvai arba labai lengvai.”
Minėtas tyrimas taip pat parodė, kad 2024 m. el. cigaretes bent kartą gyvenime yra vartoję 51 proc. Lietuvos mokinių. Net 31 proc. Lietuvos mokinių pirmą el. cigaretę išbandė būdami 13 metų ar jaunesni, o kasdien tokio amžiaus jas vartojo 8,7 proc. mokinių.
Pasak B.Rašimaitės, nerimą kelia ir nepakankamas taisyklių laikymasis. „Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos duomenys rodo, kad apie 96 proc. patikrintų elektroninių cigarečių ir jų pildyklių neatitiko teisės aktų reikalavimų.
Dažniausiai buvo nustatomi pažeidimai dėl draudžiamų kvapiųjų medžiagų, netinkamo ženklinimo, neišsamios informacijos apie sudėtį ar neatitinkančio reikalavimų nikotino kiekio”, – kalbėjo pašnekovė.
Kokios el. cigaretės draudžiamos
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) pažymi, kad elektroninės cigaretės, įskaitant vienkartines elektronines cigaretes, pagal Lietuvos teisės aktus nėra tabako gaminiai – jos priskiriamos su tabako gaminiais susijusiems gaminiams. Elektroninė cigaretė gali būti vienkartinė, daugkartinė ar naudojama su keičiamomis kapsulėmis.
Pasak NTAKD, Lietuvoje nėra nustatyta, kad visos elektroninės cigaretės būtų uždraustos. Tačiau joms taikomi labai griežti sudėties, tiekimo rinkai ir prekybos reikalavimai.
Pavyzdžiui, nuo 2022 m. liepos 1 d. draudžiama tiekti Lietuvos rinkai elektronines cigaretes ir jų pildykles, kurių skystyje yra kvapiųjų medžiagų, išskyrus tas, kurios suteikia tabako kvapą ir (ar) skonį. Šis draudimas taikomas ir skysčiams be nikotino.
Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. elektroninių cigarečių skysčiuose draudžiama naudoti cukrų ir (ar) saldiklius. Taip pat nustatytas konkretus leidžiamų cheminių medžiagų, suteikiančių tabako skonį ir kvapą, sąrašas.
„Kalbant apie šiandieninę situaciją, vienkartinė elektroninė cigaretė nėra savaime uždrausta vien todėl, kad ji yra vienkartinė. Tačiau rinkai gali būti tiekiamas tik toks gaminys, kuris atitinka visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir yra tinkamai notifikuotas EU-CEG sistemoje, – aiškino NTAKD atstovė viešiesiems ryšiams Auksė Kontrimienė. – Taip pat Lietuvoje yra uždraustos tam tikros bedūmio tabako rūšys – kramtomasis, uostomasis ir oraliniam vartojimui skirtas tabakas.
NTAKD 2025 m. veiklos ataskaitoje pažymima, kad iš 12 EU-CEG tabako ir rūkomųjų žolinių gaminių kategorijų trys – oraliniam vartojimui skirtas tabakas, uostomasis tabakas ir kramtomasis tabakas – Lietuvoje yra draudžiami.”
Dar vienas svarbus pavyzdys – kaitinamasis tabakas. Nuo 2023 m. spalio 23 d. visoje ES draudžiama tiekti rinkai kaitinamojo tabako gaminius, kuriems suteiktas pridėtinis kvapas ar skonis.
Šalys griežtina reikalavimus siekiant mažinti priklausomybę nuo nikotino ir kitas sveikatos rizikas, ypač tarp vaikų ir jaunimo. NTAKD skelbiama informacija, paremta PSO rekomendacijomis, rodo, kad elektroninės cigaretės nėra nekenksmingas produktas.
Nikotinas sukelia priklausomybę, o elektroninių cigarečių aerozoliuose gali būti toksinių ir kancerogeninių medžiagų bei įvairių metalų. Elektroninių cigarečių vartojimas siejamas su kvėpavimo sistemos problemomis ir plaučių pažeidimais.
Ypač didelį susirūpinimą kelia vaikų ir paauglių vartojimas. NTAKD, remdamasis PSO informacija, pažymi, kad elektroninės cigaretės su nikotinu sukelia didelę priklausomybę, o skonių įvairovė, patrauklus dizainas, agresyvi rinkodara ir klaidinantis įspūdis, kad tai yra mažiau kenksminga alternatyva, didina jų patrauklumą jaunimui.
Pasak NTAKD, Lietuvos duomenys rodo, kad problema pirmiausia yra tarp jaunimo. 2022 m. HBSC tyrimo duomenimis, 21 proc. 5-9 klasių mokinių elektronines cigaretes vartojo per pastarąsias 30 dienų. Šis rodiklis 2014 m. siekė 11,7 proc., o 2018 m. – 17,9 proc.
Todėl tarptautinėje praktikoje vis daugiau dėmesio skiriama ne tik pačiam produktui, bet ir jo patrauklumui vaikams – skoniams, spalvingoms pakuotėms, reklamai, nikotino koncentracijai, gaminio dizainui ir prieinamumui.
Skaičiai
– 2021 m. 15-64 metų Lietuvos gyventojų tyrime 65,2 proc. nurodė bent kartą gyvenime rūkę tabako gaminius. Per pastarąsias 30 dienų rūkė 34,9 proc., o kasdien – 31,1 proc.
– 2021 m. 23 proc. 15-64 metų gyventojų buvo bent kartą gyvenime vartoję elektronines cigaretes, 11,7 proc. jas vartojo per pastaruosius 12 mėnesių, 7,7 proc. – per pastarąsias 30 dienų, o 2,7 proc. – kasdien.
– Kaitinamųjų tabako gaminių bent kartą gyvenime buvo išbandę 17,9 proc. gyventojų, per pastarąsias 30 dienų juos vartojo 6,5 proc., kasdien – 3,1 proc.
– Kalbant apie tarptautinį palyginimą, PSO duomenimis, 2022 m. Lietuvoje tabako gaminius vartojo 29,1 proc. 15 metų ir vyresnių gyventojų. Tai yra daugiau nei PSO Europos regiono vidurkis – 25,3 proc. Tarp 50 Europos regiono šalių, turėjusių patikimus duomenis, Lietuva pagal tabako vartojimo paplitimą buvo 18-oje vietoje.
– 2024 m. ESPAD tyrimo duomenimis, 10,2 proc. Lietuvos 15-16 metų moksleivių per pastarąsias 30 dienų rūkė įprastas tabako cigaretes, o bent kartą gyvenime jas buvo rūkę 33,6 proc. Tuo metu elektronines cigaretes per pastarąsias 30 dienų vartojo 19,2 proc. moksleivių, o bent kartą gyvenime – net 51,2 proc. Nors šie rodikliai sumažėjo, palyginti su 2019 m., kai atitinkamai siekė 31,5 proc. ir 65,1 proc., elektroninių cigarečių vartojimas tarp paauglių tebėra gerokai didesnis nei įprastų cigarečių.
Šaltinis – NTAKD
Komentuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Krūtinės ligų, imunologijos ir alergologijos klinikos vadovas, Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro konsultantas gydytojas pulmonologas prof. Edvardas DANILA:

Neabejotinai rūkymas turi žalojantį poveikį visam organizmui. Labiausiai pažeidžiama kvėpavimo sistema, bronchai, plaučių audinys, kadangi degimo produktai sukelia imuninį uždegimą visame organizme, – tai turi poveikį ir kitiems organams bei sistemoms (širdies-kraujagyslių sistemai ir kitoms).
Dalis žmonių tikrai žino rūkymo žalojantį poveikį, nes informacijos yra pakankamai. Žino, bet tiesiog nenori keistis. Kiti girdi grėsmingą informaciją, bet netiki, kad tai gali nutikti jiems, nes „jų genai stiprūs”, „tėtis, senelis visą gyvenimą rūkė, nieko nenutiko, nieko nenutiks ir man”.
Dar kiti žmonės ne visiškai tiki, kad rūkymas iš tiesų kenkia. Paradoksiška – kai jau suserga liga, kuri akivaizdžiai sukelta rūkymo, vis ramina save, randa kitų priežasčių, kodėl susirgo. Ir tada „kalti” genai, darbo aplinka ir pan.
Daug žmonių vis dar mano, kad elektroninės cigaretės mažiau žalingos nei įprastos. Kaip ir visur gyvenime, vyksta konkurencinė kova, kai norima kažką parduoti, turėti naudos. Aišku, įmonės, matydamos ilgametę kovą su įprasto tabako rūkymu, atrado nišą skelbti žinią apie neva „sveikesnį produktą”. Iš tikrųjų tai apgaulė, niekuo tas produktas nėra sveikesnis. Kodėl dalis žmonių tuo tiki? Nes dažniausiai žmonės neigiamą rūkymo poveikį pajunta ne iškart, žalojantis veiksnys pasireiškia tik po ilgo laiko – 10-20 metų.
Būna tokių atvejų, kai pasekmės ir labai greitai pasireiškia. Ypač dėl elektroninių cigarečių, kurios būna su skystu užpildu. Ten yra visokių priedų ir tie priedai žalingi. Juk plaučiai skirti kvėpuoti grynu oru. Na, įkvepiamame ore gali būti šiek tiek dulkių, mikroorganizmų, ir tai yra natūralu.
Bet tiesiai į savo plaučius „varyti” visokias medžiagas?! Tai nėra sveika. Gali kilti ir imuninės reakcijos, kurios bus žalingos organizmui. Žinoma atvejų, kai sunkus plaučių pažeidimas buvo dėl elektroninių cigarečių, kai tirpalas yra garinamas. Yra ir ne tokių sunkių reakcijų. Bet neigiamas poveikis visuomet bus – tik dažniausiai jis yra lėtinis. O dalis žmonių gyvena „šia minute”.
Rūkant elektronines cigaretes, kaitinamąjį tabaką, gali susidaryti net daugiau žalingų medžiagų, nei rūkant įprastas cigaretes. Tą rodo tyrimai. Ypač daug sunkiųjų metalų gali susidaryti. Susidaro daug junginių, apie kuriuos net nėra deklaruojama. Tarkime, gali būti parašyta, kad štai sudėtyje tokios ir tokios medžiagos. Bet kai vyksta deginimas, tarp junginių vyksta aktyvios reakcijos. Formuojasi nauji žalingi junginiai, tarp jų ir kancerogeniniai.
Niekas net nežino visų medžiagų, esančių elektroninėse cigaretėse, nes įdėti visokie aromatizatoriai, skonio ir kvapo „gerintojai”, kurie skirti privilioti.
Turi būti valstybinis požiūris. Mes kovojame su priemone, kuri sukelia ligas, lemia medicinos, socialinės apsaugos išlaidas. Jos tik didėja. Kodėl valstybė turėtų tą toleruoti?