Donaldas Trumpas dar nėra asmeniškai susitikęs su Xi Jinpingu nuo savo sugrįžimo į Baltuosius rūmus 2025 m. pradžioje. Per tą laiką D.Trumpas spėjo tris kartus telefonu pasikalbėti su Kinijos vadovu, taip pat padaryti Kiniją pagrindiniu savo muitų karo taikiniu ir aiškiai parodyti, kad Pekiną laiko pagrindiniu Jungtinių Valstijų priešininku.

Spalio 10 d. jis paskelbė, kad yra pasirengęs nuo lapkričio mėn. įvesti papildomus 100 proc. muitus iš Kinijos importuojamoms prekėms, kurie kartu su dabartiniais 30 proc. muitais turėtų sudaryti 130 proc.

Iki lapkričio 10 d. galioja Kinijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimas dėl muitų pertraukos, kurio pabaiga gali tapti dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų pasaulinio prekybos karo pranašu, primena CNN.

Kinija sugriežtino svarbių metalų eksporto kontrolę

2025 m. rudenį Pekinas jau sugriežtino itin svarbių retųjų elementų, kurie yra būtini gaminant daugelio rūšių aukštųjų technologijų produktus – nuo elektromobilių iki elektronikos, orlaivių variklių, pažangių ginklų ir įrangos – eksporto kontrolę. Būtent Kinija pirmauja pasaulyje tiekdama perdirbtus retuosius elementus pasaulinėms rinkoms.

Būtent klausimas dėl galimo prekybos susitarimo ir abipusio muitų sumažinimo greičiausiai bus pagrindinė Donaldo Trumpo ir Xi Jinpingo susitikimo tema. Jis įvyks spalio 30 d. Pietų Korėjoje Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo (APEC) aukščiausiojo lygio susitikimo metu.

Šiuo metu D.Trumpas yra išvykęs į penkių dienų kelionę po Aziją, kuri yra ilgiausia jo užsienio kelionė nuo jo antrosios kadencijos pradžios ir kurios metu jis aplankė Malaiziją, Japoniją ir Pietų Korėją.

„Ant kortos pastatyta didelė rizika ir didelė nauda“

CNBC, remdamasi analitikais, teigia, kad pats D.Trumpo ir Xi Jinpingo susitikimo faktas gali reikšti, kad Pekinas ir Vašingtonas ketina rasti būdų sumažinti įtampą ir grąžinti prekybos derybas į mažiau eskaluojantį kelią.

„Tai bus lyderių susitikimas, kuriame ant kortos pastatyta didelė rizika ir didelė nauda“, – CNBC sakė pasaulinės konsultacinės bendrovės „The Asia Group“ Kinijos padalinio direktorius Han Shen Linas. Jis sakė, kad abi šalys bandys „iš naujo nustatyti“ santykius, tačiau vengs „bet kokių didelių nuolaidų“.

Narkotikų klausimas

Be tarifų klausimo, opūs JAV ir Kinijos dvišalių santykių klausimai gali apimti D.Trumpo ir Xi diskusiją dėl fentanilio – sintetinio opioido, kuris vadinamas „pagrindiniu 18-49 metų amžiaus amerikiečių žudiku“ (fentanilio sintezės medžiagos ir gamybos įranga dažnai atkeliauja iš Kinijos).

Akivaizdu, kad derybų darbotvarkėje bus svarstomas Taivano klausimas, kuris jau daugelį metų priešinasi Kinijos bandymams perimti visišką salos kontrolę. Kaip rašo „The New York Times“ (NYT), Kinija norės iš JAV išsireikalauti nuolaidų ir gali pasinaudoti susitikimu, kad išsiaiškintų, kiek D.Trumpas pasirengęs sušvelninti savo poziciją.

Xi Jinpingas tikriausiai nori iš Trumpo išgirsti patvirtinimą, kad JAV nepalaikys Taivano nepriklausomybės, kaip primygtinai reikalavo demokratų administracija Baltuosiuose rūmuose, apibendrina analitikų nuomonę NYT.

Kalbėsis dėl Ukrainos

Ukrainai D.Trumpo ir Xi Jinpingo susitikimas svarbus dėl to, kad JAV prezidentas per šias derybas ketina iškelti Kinijos ir Rusijos santykių klausimą ir galimą Pekino įtaką Maskvai dėl karo prieš Ukrainą pabaigos.

„Manau, kad padarysime keletą gerų dalykų. Vienas iš dalykų, kuriuos aptarsime, yra Rusija ir Ukraina“, – sakė JAV prezidentas, leisdamas suprasti, kad Kinijos vadovas dabar pakeitė nuomonę dėl Rusijos karo prieš Ukrainą ir būtų atviras diskusijai dėl jo nutraukimo.

„Nesu tikras, kad iš pradžių jis to norėjo, bet dabar jis norėtų, kad šis karas baigtųsi“, – sakė D.Trumpas likus kelioms dienoms iki savo kelionės po Aziją. Jis taip pat sakė, kad su Kinijos vadovu kalbėsis apie tai, „kaip galėtume užbaigti Rusijos ir Ukrainos karą – ar tai būtų nafta, ar energija, ar kas nors kita“.

„Kinai per daug perka rusiškos naftos ir dujų“

JAV ambasadorius prie NATO Matthew Whitakeris netgi užsiminė, kad D.Trumpo ir Xi Jinpingo susitikimas būtų „labai svarbus“ siekiant užtikrinti Kinijos bendradarbiavimą dėl sankcijų Rusijai.

„Žinote, kad dabar kinai per daug perka rusiškos naftos ir dujų. Jie tiekia rusams per daug dvejopo naudojimo technologijų, kad šis karas tęstųsi, nesvarbu, ar tai būtų dronų dalys, ar kitos technologijos, kurios gali būti naudojamos karui tęsti“, – priminė M.Whitakeris. Jis užsiminė, kad Kinijos noras prisijungti prie bendro spaudimo Maskvai „būtų svarbus žingsnis siekiant pagaliau sustabdyti beprasmį žudymą“ Ukrainoje.

D.Trumpas taip pat pripažino, kad derybose su Xi Jinpingu gali būti keliamas pasaulinio susitarimo dėl branduolinių ginklų ribojimo klausimas – atsižvelgiant į V.Putino pareiškimus šia tema ir galimybę įtraukti Kiniją į susijusias pastangas.

Kinijai reikia silpnos Rusijos

Ukrainiečių politologas Vadymas Denysenka D.Trumpo ir Xi Jinpingo susitikimo išvakarėse išsakė mintį, kad Kinija nenori nei Rusijos pralaimėjimo, nei pergalės.

Jai reikia silpnos Rusijos, kurios centras būtų orientuotas į Kiniją. O šio karo rezultatas, kai abu save laiko nugalėtojais, yra idealus Kinijai.

„Jai reikia silpnos Rusijos, kurios centras būtų orientuotas į Kiniją. O šio karo rezultatas, kai abu save laiko nugalėtojais, yra idealus Kinijai. Pagrindinė raudonoji linija yra Odesa, kuri turėtų būti ukrainietiška. Nes Rusijos sustiprėjimas Juodojoje jūroje per palyginti trumpą laiką pakeis jėgų pusiausvyrą Juodosios jūros baseine. O tai prieštarauja Kinijos interesams“, – mano V.Denysenka.

Komentuodamas diskusiją apie tai, ar Kinija iš tiesų gali būti suinteresuota nutraukti Rusijos karą prieš Ukrainą dabar (per ateinančius šešis mėnesius), V.Denysenka pabrėžė, kad Pekinas atsižvelgs į daugelį veiksnių. Tarp jų – saugumo Europoje klausimas, kurį Kinija gali užtikrinti darydama spaudimą Rusijai, tačiau mainais už tai ji norės suprasti „prekybos su JAV ir ES taisykles ir tai, kaip ji iš šios prekybos uždirbs“.

Taip pat svarbios „žaidimo taisyklės Afrikoje ir tai, kaip Afrika bus padalinta tarp pagrindinių žaidėjų (JAV, Kinijos, Prancūzijos, Rusijos ir Jungtinės Karalystės)“; „žaidimo taisyklės Ramiojo vandenyno regione ir tai, kaip bus organizuojamos būtent šios žaidimo taisyklės“; „branduolinio saugumo klausimas ir tiesioginių karinių konfliktų tarp JAV ir Kinijos prevencija“.

Savo ruožtu politologas Ihoris Reiterovyčius „Radio NV“ stočiai skirtame komentare teigė, kad D.Trumpo ir Xi Jinpingo prekybos susitarimų tikimybė yra gana didelė, o iš to jis mato „optimistinius scenarijus mums, jei jie dėl visko labai gerai susitars“. I.Reiterovyčius išsakė mintį, kad JAV ir Kinijos ekonominiams susitarimams įgyvendinti „reikės, kad baigtųsi Rusijos ir Ukrainos karas, nes Kinijai to jau reikės“.

„Jai reikia naujų rinkų, jai reikia plėsti savo buvimą rinkose. Tokia rinka visų pirma yra Europa, bet eiti į ją ar kaip nors plėsti savo buvimą, net ir konfrontuojant su Valstijomis, įmanoma tik tada, kai baigsis karas“, – pabrėžė I.Reiterovyčius. Todėl, jo nuomone, Ukrainai „šis scenarijus gali būti teigiamas ta prasme, kad Kinija pakeis savo poziciją ir neformaliai pradės spausti Putiną“.

Pasak I.Reiterovyčiaus, blogiausiu atveju Vašingtonas ir Pekinas susitars dėl dvišalių nesutarimų, „tačiau tuomet Kinija laikysis tariamo neutralumo ir niekaip nekomentuos Rusijos ir Ukrainos karo, o tiesiog stebės iš šono, stebėdama, kur tai gali nuvesti“.