Antradienį į Šiaurės Tarybos sesiją susirinkę kalbėtojai susilaikė nuo komentarų apie Latvijos vidaus politiką. Tačiau jie įspėjo, kad Latvijos pasitraukimas iš Konvencijos, kuri yra išsami teisinė sistema, skirta smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijai, bus neigiamas signalas.
Laišką Saeimai pasirašė, be kitų, Švedijos Riksdago pirmininkas Andreasas Norlenas, Danijos Folketingo pirmininkas Sorenas Gade (Siorenas Gadė) ir Suomijos Eduskuntos pirmininkas Jussi Halla-aho (Jusis Hala-ahas).
Kaip pranešta, spalio 23 dieną Saeima iš esmės pritarė įstatymo projektui dėl Latvijos pasitraukimo iš Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo, vadinamosios Stambulo konvencijos, opozicijos ir koalicinės Žaliųjų ir ūkininkų sąjungos balsais.
Įstatymo projektą pateikė opozicinė dešiniojo sparno partija „Pirmiausia Latvija“, tačiau jam pritarė ir kitos opozicinės politinės jėgos: „Nacionalinis aljansas“, „Jungtinis sąrašas“ ir „Už stabilumą!“, taip pat valdančiajai koalicijai priklausančių Žaliųjų ir valstiečių sąjungos nariai.
Koalicinės partijos „Naujoji vienybė“ ir „Pažangieji“ nepritaria pasitraukimui iš Konvencijos.
Per pirmąjį svarstymą už pasitraukimą iš Konvencijos balsavo 52 parlamento nariai, nė vienas parlamento narys nebalsavo prieš, vienas susilaikė, o „Naujoji vienybė“ ir Progresyvieji nusprendė nesiregistruoti balsavimui.
Latvijoje Stambulo konvencija įsigaliojo praėjusių metų gegužės 1 dieną. Tai tarptautinė sutartis, pagal kurią valstybės narės įpareigojamos parengti nuoseklią politiką, kad geriau apsaugotų moteris nuo visų smurto formų, taip pat moteris ir vyrus nuo smurto šeimoje.
Tai apima visapusiškos pagalbos ir apsaugos aukoms teikimą, krizių centrus, visą parą veikiančią karštąją liniją, specializuotus paramos centrus seksualinio smurto aukoms, taip pat smurto liudininkų vaikų apsaugą ir paramą.