nuotr. 1 nuotr.

Dabar jau buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas sako, kad Tauta neturi teisės pasisakyti klausimais, kuriais pasisakyti yra uždraudęs Konstitucinis Teismas. Stasio Žumbio nuotr.

 

Tiesa, tam labai prieštaravo dabar jau buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas, mestelėjęs, kad toks referendumas būtų… antikonstitucinis.

Dar balandį parlamentarai po pateikimo pritarė iniciatyvai kitąmet kartu su vyksiančiais savivaldos rinkimais surengti patariamąjį referendumą dėl šeimos sampratos įtvirtinimo Konstitucijoje.

Dabar klausimas persikėlė į komitetus, vakar jo kaip papildomas ėmėsi Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.

Referendumo iniciatorius (kurio iniciatyvą parašais parėmė dar 62 kolegos) Vytautas Sinica paprastai paaiškino: „Pagrindinis mitas, kurį jau girdėjau sklindant, kad taip šeima būtų apibrėžiama tik sutuoktiniai.

Jeigu Tauta pritartų, šeima teisiškai būtų laikomi ne tik susituokę asmenys, bet ir vienišos mamos, vieniši tėvai su savo vaikais, nesusituokę vyras ir moteris, kurie turi vaikų, taip pat įvaikiai su savo įtėviais”.

„Kodėl inicijuojame referendumą dėl šeimos sampratos? Niekas nenorėjo to daryti. Bet KT nepaliko kitos išeities. Nors Konstitucijoje nėra nė žodžio apie partnerystę, juo labiau apie vienalytę, ideologiškai angažuotiems teisėjams užteko pareikšti, kad šeima ten neapibrėžta, ir drąsos paskelbti, neva Konstitucija įpareigoja partnerystę įteisinti.

Už Teismo sprendimus aukščiau yra tik pačios Konstitucijos tekstas, todėl nelieka kitos išeities, kaip mėginti jį aiškiau apibrėžti. Referendumą inicijuojame gindami pačią Konstituciją nuo bandymų teisme ją perkurti.

Nereikia apsimesti, kad nesuprantame, ar vienalytės poros yra laikomos Lietuvoje šeima, ar ne. Neturėjome didelio noro veltis į šį klausimą, bet KT, imperatyviai pasakęs, kad privaloma yra įteisinti partnerystę pagal dabartinį Konstitucijos tekstą, paliko iš esmės du kelius: arba tai padaryti, arba keisti Konstituciją”, – aiškino V.Sinica.

Anot jo, oponentai tai vertina kaip prieštaravimą europinėms vertybėms.

„Tikrai negalima su tuo sutikti. ES nėra imperatyviai nurodžiusi įteisinti vienalyčių šeimų. Šalys yra laisvos reglamentuoti šeimas taip, kaip jos mano esant teisinga. Šeimos teisė yra išimtinai nacionalinės teisės subjektas”, – reziumavo V.Sinica.

Dabar Konstitucijos 38 straipsnis numato, kad „šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu”.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys Vitalijus Šeršniovas vakar per posėdį kreipėsi į buvusį KT pirmininką, europarlamentarą D.Žalimą.

„Norėčiau pakalbėti apie paradoksą. KT, gerbiamas Žalimas kalba apie tai, kad Lietuvos piliečiai neturi teisės reikšti savo nuomonės. Gyventojai renka Seimą, o Seimas yra ta institucija, kuri galutinai apsisprendžia ir tvirtina, kas bus KT teisėjai.

Juos skiria Respublikos prezidentas, kuris yra renkamas, Seimo pirmininkas, kuris irgi rinkėjų balsais atsiranda Seime, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, teikiamas prezidento.

Tačiau buvęs KT pirmininkas vis tiek tvirtina, kad žmonės neturi teisės į savo nuomonę. Net patariamajame referendume.

Aš gerbiamo Žalimo norėčiau paklausti: jei paaiškėtų, kad 95 proc. žmonių, renkančių Seimą, kuris galutinai tvirtina KT sudėtį, galvoja visiškai kitaip nei jūs, kaip reikėtų elgtis?” – teiravosi V.Šeršniovas.

D.Žalimas pradėjo nuo išsisukinėjimų, kad seimūno prielaida apie 95 proc. traukta iš pilvo, o baigė vis tik tvirtindamas, kad žmonės ne visais klausimais turi teisę į savo nuomonę.

„Teismai, skirtingai nuo Seimo, skirtingai nuo tos institucijos, kurioje dabar dirbu, tai yra, nuo Europos Parlamento, yra nepolitinė institucija. O nepolitinė institucija nesivadovauja žmonių daugumos nuomone. Nepolitinė institucija gina vertybes, kurios įtvirtintos Konstitucijoje, kurios įtvirtintos ES teisėje, Europos žmogaus teisių konvencijoje.

Kažkuris iš kolegų pasakė, kad Konstitucijos esmė yra ir anti mažoritarizmas. Tai yra ir teismų veiklos esmė. Nežinau, iš kur jūs tuos procentus paėmėte, manau, kad jie gerokai padidinti. Bet kartais gali tekti apginti ir 1 proc. Lietuvos Respublikos gyventojų nuo 99 proc.”, – dėstė D.Žalimas.

Jis priminė, kad yra KT nutarimai, kuriuose nurodytas absoliutus draudimas referendumams tam tikrais klausimais.

„Referendumams, kurie paneigtų Lietuvos Nepriklausomybę, demokratijos principą, prigimtinių žmogaus teisių ir laisvių pobūdį, Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus. Faktas, kad yra Europos žmogaus teisių konvencija, Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinta taip, jog yra būtina pripažinti be jokios diskriminacijos teisinius šeimos santykius tos pačios lyties asmenų poroms”, – tikino D.Žalimas.

Patariamojo referendumo iniciatyvai komitetas pritarė: už balsavo 7 komiteto nariai, du balsavo prieš ir vienas susilaikė.

Vienas iš balsavusiųjų prieš Domas Griškevičius replikavo: „Visa laimė, kad esame tik papildomas komitetas”.