Pavogtos lietuviškos mokėjimo kortelės 2023 m. kainavo apie 2,50 Eur, o 2025 m. jų kaina pakilo iki 7,21 Eur – tai 188 proc. augimas.

Daugelis klaidingai mano, kad kibernetiniai nusikaltimai nutinka kitiems, tačiau pavogtų kortelių duomenys ir kiekis tamsiajame internete keičiasi kasdien. Dažnai parduodama ne tik kortelės informacija, bet ir vardai, adresai, el. pašto adresai bei kita asmeninė informacija, leidžianti nusikaltėliams lengviau apsimesti tikrais klientais.

„Net ir kainoms kylant, pavogti kortelių duomenys vis dar išlieka pakankamai pigūs ir lengvai prieinami pradedantiesiems nusikaltėliams“, – sako A.Warmenhoven, „NordVPN“ kibernetinio saugumo ekspertas.

„Didžiosiose rinkose pavogta kortelė dažnai kainuoja tiek, kiek kino bilietas. Jos parduodamos dideliais kiekiais, galioja ilgą laiką ir gali būti išgrynintos vietoje, todėl už kelis eurus galima nusipirkti būdą išvilioti svetimus pinigus.“

Nuo 1 iki 20 eurų: kas lemia kortelių kainas tamsiajame internete

Lyginant su kitomis valstybėmis, labiausiai nuo mokėjimo kortelių vagysčių kenčia amerikiečiai – daugiau nei 60 proc. pavogtų kortelių priklausė JAV gyventojams. Singapūras yra antroje vietoje (apie 11 proc.), o Ispanija – trečioje (apie 10 proc.).

Tačiau didelis pavogtų kortelis kiekis nereiškia žemos jų kainos. Pavyzdžiui, JAV kortelių kaina gana vidutinė ir siekia apie 10 Eur. Brangiausiai kainuoja kortelės, kurios priklausė Japonijos gyventojams, ir jų kaina siekia apie 20 Eur. Tuo tarpu mokėjimo kortelės iš Kazachstano, Guamo ir Mozambiko kainuoja apie 14 Eur, o pigiausios — iš Kongo Respublikos, Barbadoso ir Gruzijos — gali būti parduodamos už maždaug 1 Eur.

Visoje Europoje dauguma kortelių kainuoja apie 7 Eur. Lietuva išsiskiria kaip viena brangiausių Baltijos šalių — 7,21 Eur, aplenkdama Latviją (5,18 Eur) ir Estiją (4,64 Eur).

Kainos išaugo: pasiūla, paklausa ir griežtesnės kovos su sukčiavimu priemonės

Tyrimas atskleidė, kad per pastaruosius dvejus metus pavogtų mokėjimo kortelių kainos gerokai padidėjo. Didžiausias augimas užfiksuotas Naujojoje Zelandijoje (444 proc.), Argentinoje (368 proc.) ir Lenkijoje (221 proc.), o Prancūzijoje kainos išaugo vos 18 proc..

Kainos tamsiajame tinkle priklauso nuo paklausos ir pasiūlos. Nusikaltėliai daugiau moka už korteles iš šalių, kuriose pavogtų duomenų mažiau ir kovos su sukčiavimu priemonės griežtesnės (pvz., Japonijoje).

Tuo tarpu šalyse, kuriose duomenų daug (pvz., JAV ar Ispanijoje), kortelės pigesnės ir dažnai parduodamos paketais, kas sumažina vieneto kainą.

„Teisėsaugos stiprumas ir politinis stabilumas taip pat daro įtaką rizikai ir kainai“, – aiškina Adrianus Warmenhoven. „Rizika šiuo atveju reiškia, kiek pažengę bankai ar kortelių išdavėjai yra siekiant aptinkti sukčiavimą ir kaip greitai į jį reaguoja.“

Jis pridėjo, kad kortelės, kurių galiojimo laikas ilgesnis, kainuoja brangiau – maždaug 87 proc. tyrime stebėtų kortelių galiojo ilgiau nei 12 mėnesių, todėl jas buvo lengviau perparduoti.

Kortelių klonavimas: kaip nusikaltėliai paverčia pavogtas korteles pinigais

Tamsiajame internete galima rasti milijonus kortelių, tačiau tikras pelnas gaunamas vėliau — kai duomenys yra „išgryninami“. Šis procesas vadinamas kortelių klonavimu (angl. carding).

Veikla panaši į tiekimo grandinę: dalyviai atlieka skirtingus vaidmenis — vieni renka ar vagia kortelių duomenis, kiti naudoja botus, kad greitai patikrintų tūkstančius kortelių, o dar kiti paverčia patvirtintas korteles dovanų kodais, prekėmis, kriptovaliuta arba grynaisiais pinigais.

„Svarbiausias etapas – kortelės patvirtinimas“, – sako A.Warmenhoven. „Botai atlieka mažus bandomuosius mokėjimus, kad nustatytų, kurios kortelės veikia. Kai kortelė patvirtinama, ją galima naudoti pinigų išėmimui, dovanų kortelėms ar kelionių paslaugoms pirkti, kurias vėliau perparduoda. Pinigų plovimas vyksta keliais žingsniais, kad būtų paslėpta jų kilmė.“

Paprasti patarimai, kaip išlikti saugiems

Adrianus Warmenhoven dalijasi keliais žingsniais, kurie gali padėti apsaugoti save internete.

  • Reguliariai tikrinkite savo sąskaitas. Bent kartą per savaitę peržiūrėkite banko ir kortelės veiklą bei įjunkite pranešimus apie realaus laiko operacijas – taip greitai pastebėsite nepažįstamus mokėjimus ir galėsite juos užginčyti.
  • Naudokite stiprius slaptažodžius. Apsaugokite savo paskyras sudėtingais ir unikaliais slaptažodžiais, ypač elektroninėse parduotuvėse, kuriose saugote asmens duomenis, pavyzdžiui, namų adresą ar mokėjimo informaciją.
  • Nesaugokite slaptažodžių ir mokėjimo duomenų naršyklėje. Jei jūsų kompiuterį užkrės kenkėjiška programa, ji gali pasiekti naršyklėje saugomus duomenis ir pavogti automatinio užpildymo informaciją – slaptažodžius, adresus ar kortelės duomenis.
  • Įjunkite daugiafaktorį autentifikavimą (MFA). Papildomam saugumui naudokite prisijungimo kodus, patvirtinimo įrenginius ar biometrinius duomenis.