Ką tai reiškia apskritai ir ką tai reiškia eiliniam vartotojui, „Respublika” kalbėjosi su ekonomistu Sigitu BESAGIRSKU.

Pokyčiai po pokyčių

Po ECB valdančiosios tarybos susitikimo Berlyne rugsėjo pradžioje buvo pranešta, kad indėlininkams ir bankams svarbi bazinė palūkanų norma buvo padidinta nuo 2,25 proc. iki 2,5 proc.

Infliacijos augimą paskatino karo Irane sukeltas naftos kainų šuolis: vairuotojai jo pasekmes jaučia degalinėse, o būsto savininkams tenka daugiau mokėti už šildymo kurą. Nėra jokių požymių, kad konfliktas Persijos įlankoje artimiausiu metu baigsis.

Rugpjūčio mėnesį vartotojų kainos euro zonoje buvo 3,3 proc. didesnės nei prieš metus – infliacija pasiekė aukščiausią lygį nuo 2023 m. rugsėjo ir gerokai viršija ECB nustatytą 2 proc. vidutinės trukmės tikslinį rodiklį.

Anksčiau šįmet ECB valdančioji taryba visas tris pagrindines palūkanų normas didino birželį. Palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų norma už naudojimąsi ribinio skolinimosi galimybe nuo 2026 m. birželio 17 d. buvo padidintos iki atitinkamai 2,25 proc., 2,40 proc. ir 2,65 proc.

Prieš tai bazinė palūkanų norma išliko 2 proc. lygyje maždaug metus.

Sprendimus apie palūkanų normas ECB skelbia kas šešias savaites spaudos konferencijoje po atitinkamo valdančiosios tarybos pinigų politikos posėdžio. Šie sprendimai itin svarbūs finansų rinkoms ir daro įtaką įmonių skolinimosi išlaidoms bei indėlininkų pajamoms.

Amerikos FED palūkanų normą 25 baziniais punktais padidino rugsėjo viduryje. Federalinio rezervo atvirosios rinkos komitetas vienbalsiai balsavo už palūkanų normos padidinimą iki 3,75-4,00 proc. dėl išaugusios infliacijos. Komitetas pridūrė, kad toks žingsnis padės greičiau sugrįžti prie dviejų procentų infliacijos rodiklio.

Dauguma FED politikos formuotojų mano, kad iki metų pabaigos palūkanų normas reikės padidinti dar bent vieną kartą, rodo netrukus po padidinimo paskelbta centrinio banko ekonominės prognozės suvestinė.

JAV ekonomika kelis metus susiduria su didesne nei norima infliacija, o kainos išaugo dėl JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) pradėto karo su Iranu, jo įvestų importo muitų ir besitęsiančio dirbtinio intelekto vystymosi.

FED taip pat padidino šių metų Jungtinių Valstijų BVP augimo prognozę 0,1 procentinio punkto iki 2,3 proc.

Cikliški ekonomikos procesai

„Tikėtina, kad Europos Centrinis Bankas palūkanų normą padidino orientuodamasis į FED planus bei žingsnius, todėl labai tikėtina, kad dar šiais metais sulauksime ir trečio palūkanų normos didinimo. Arba, sakant paprasčiau, reguliavimu užsiimančios institucijos brangins pinigus”, – sakė S.Besagirskas.

Pasak specialisto, tai lems paprastą dalyką – viskas brangs.

„Skamba niūriai, bet realiai taip ir bus. Eiliniams piliečiams brangs paskolos. Statistika rodo, kad apie pusė Lietuvoje nuperkamų būstų įsigyjama pasiėmus paskolą.

Vilniuje ši dalis sudaro net 60 proc. ir tai yra svarbu, kadangi būtent sostinė yra pagrindinis nekilnojamojo turto rinkos variklis, kadangi dauguma kitų miestų, kalbant apie naujos statybos būstus, faktiškai yra mirę. Todėl tie, kas planuoja įsigyti ar jau įsigijo 200-300 tūkst. eurų kainuojantį būstą, turėtų nusiteikti, kad mėnesio įmoka išaugs 30-40 eurų.

Taip pat reikia nepamiršti, kad skolinasi ne tik žmonės, bet ir valstybė bei savivaldybės, todėl natūralu, kad brangs ir jų teikiamos paslaugos.

Niekam ne paslaptis, kad Lietuva yra prasiskolinusi ir toliau grimzta į skolų liūną, todėl valdžia stengsis branginti visas gyventojams teikiamas paslaugas, o stipriausiai tai galime pajusti per elektros, dujų, šildymo ar kitų komunalinių paslaugų įkainius.

Visgi didžiausia neigiama palūkanų normų didinimo pasekmė yra ta, kad brangs paskolos verslui. Tai reiškia, kad visi verslo kuriami/siūlomi produktai ir paslaugos brangs. Brangimas stabdys verslo plėtrą, investicijos brangs, todėl jos bus mažinamos arba jų iš viso bus atsisakyta.

Galiausiai, jeigu vartotojams išbrangs būtiniausios prekės, jie turės mažiau pinigų kitoms išlaidoms, todėl verslas, matydamas mažėjančią paklausą, stabdys plėtrą, nedidins darbo užmokesčio ir ieškos kitų būdų sutaupyti”, – nelabai šviesią artimiausią ateitį prognozavo S.Besagirskas.

Paklaustas, kodėl ECB vis tiek imasi tokių žingsnių, jis patikslino, jog reguliuotojas bijo per daug didelės infliacijos arba ekonomikos „perkaitimo”.

„Infliacija – pinigų kiekis padaugintas iš pinigų apyvartos greičio. Jeigu pinigai brangsta, žmonės mažiau skolinasi, mažiau išleidžia į rinką ir abidvi dedamosios sumažėja. Jeigu žmonės mažiau vartoja, verslas mažiau investuoja, kas irgi pristabdo pinigų patekimą į rinką, todėl infliacija lėtėja.

Tai – vienas klasikinių ir paprasčiausių infliacijos augimo stabdymo instrumentų, nes visi kiti instrumentai tokie, kur reikia daugiau galvoti, skaičiuoti ir t.t., – paaiškino specialistas. – Šiandien teigiama, kad infliaciją labiausiai skatina energetinių išteklių brangimas.

Tikėtina, tai būtų galima suvaldyti ir kitais būdais, tačiau, kaip sakiau, tuomet reikėtų daugiau galvoti, todėl užuot tai padaręs, ECB tiesiog didina palūkanas.”

Lietuva, pasak jo, į tokius ECB sprendimus privalo reaguoti, nes priklauso eurozonai.

„ECB vykdo euromonitarinę politiką. Jo žinioje yra instrumentai, leidžiantys piginti arba branginti eurą, o eurozonos šalys jo klauso.

Tiesa, pinigus EBC brangina ne tiesiog taip, bet tik tuomet, kai mato, kad infliacija padidėjusi arba yra visos sąlygos jai didėti, – patikslino S.Besagirskas – Kita vertus, šalys, kurios išsaugojo savo nacionalines valiutas, pasiliko sau daugiau erdvės manevrams, nes ECB sprendimai joms nėra privalomi. Vienos į juos atsižvelgia, kitos nepaiso, gal ne visos išnaudoja turimas galimybes, tačiau tai, kad gali valdyti savo valiutą, suteikia privalumų.

Tarkim, kad ir mūsų kaimynai lenkai su savo zlotu. Dabar jie gali sakyti, kad jokių problemų nemato, ekonomika auga, paskolos pigios, todėl investuotojams labai palankus metas ateiti į šalį, pasiimti pigių pinigų ir juos investuoti.”

O štai apie ilgalaikes palūkanų normų didinimo pasekmes specialistas kalbėjo atsargiai.

„Šiandien niekas negali pasakyti, kaip toliau vystysis geopolitiniai procesai ir su kuo susidurs ekonomika. Tarkim, mums Lietuvoje labai svarbu, kaip klostysis karas Ukrainoje. Jeigu jis tęsis, o kiti veiksniai liks pastovūs, tikėtina, ekonomika kažkiek sulėtės, tuomet sumažės infliacija ir Europos Sąjungos vadovybė galės džiaugtis, kad esą jie išsprendė problemą.

Tačiau džiaugtis čia nebūtų kuo, nes lėtėjantis ekonomikos augimas apsunkintų ekonominį karą su vis stipriau pasaulinėse rinkose dominuojančia Kinija. Ji tiek sustiprėjo, kad sėkmingai stumia iš Pasaulio rinkų tradicinių Europos eksporto produktų gamintojus, pavyzdžiui, gamybinės įrangos, chemijos produktų, automobilių, o ES tokios konkurencijos nebeatlaiko.

Ir dėl stringančios savo ekonomikos, ir dėl to, jog kinų įmonės eksportą vykdo su valdžios subsidijomis, – niuansus paaiškino ekonomistas. – Jeigu karas pasibaigtų, tuomet nemažai šalių skubėtų skirti pinigų Ukrainos atstatymui.

Daug kas į tai investuotų, nes išaugtų lūkesčiai, galimybės užsidirbti ar nubraižyti savo įtakos sferas, ir automatiškai pradėtų augti infliacija, todėl vėl galėtų būti didinamos ir bazinės palūkanų normos. Bet kadangi niekas nežino, kaip bus toliau, o infliacija per daug didelė yra jau šiandien, tai ji tiesiog mažinama branginant paskolas.”

Baigdamas pokalbį, S.Besagirskas priminė, kad palūkanų didinimas nėra drastiškas ar išskirtinis sprendimas.

„Nei pirmas, nei dešimtas toks ECB sprendimas, prie kurio visi prisitaiko, tačiau aišku, kad jis pristabdys ir vartojimą, ir investicijas. Kita vertus, kai infliacija sumažės, ECB sumažins ir palūkanas.

Pasaulinė ekonomika, jeigu nepasitaiko kokių nors sukrėtimų, tarkim, tokių, kaip COVID-19 pandemija, paprastai penkis metus kyla, o tuomet penkis metus ritasi žemyn. Ekonomikos augimo su dideliu vartojimu ir išbrangusiu būstų penkmetį mes jau išgyvenome, tad dabar reikėtų nusiteikti penkerius metus „riedėti žemyn”, tikintis, kad po penkerių metų vėl prasidės augimas”, – apibendrino jis.

Žmonių nuotaikos – skirtingos

Būstą su paskola sostinėje įsigijusi Gerda redakciją patikino, kad eilinis palūkanų padidinimas jos atveju kažko iš esmės nepakeitė, nes butą ji pirko jau po to, kai euriboras buvo pakilęs.

Mergina patikslino, kad tik pasiėmusi paskolą, už ją kas mėnesį mokėjo po 700 eurų, vėliau mokėjimas sumažėjo iki 620 eurų, o dabar šoktelėjo iki 650. Jeigu reikšmingų pokyčių per artimiausius 6 mėnesius nebebus (kas tiek laiko paskola perskaičiuojama), mokėjimai nesikeis.

O štai Anetos atveju viskas susiklostė daug sudėtingiau. Kadangi jos paskola imta ilgesniam laikotarpiui, vien per pastaruosius penkerius metus ji pabrango nuo 350 iki 620 eurų, nors bankui negrąžinta suma, vertinant šios dienos situaciją ir kainas Vilniuje, nėra didelė ir siekia 70 tūkst. eurų.

Nors jos įmokos irgi peržiūrimos kas pusę metų, rugpjūtį mokama suma padidėjo 60 eurų, kas šiuo metu vaiko auginimo atostogose esančiai moteriai yra apčiuopiama suma.

Aneta atviravo, kad ji skausmingai pajunta visus tokius pokyčius, nes esant dekrete, nepaisant valstybės kalbų apie gimstamumo skatinimą, ji gauna palyginti nedidelę išmoką, kurios nuo kitų metų rudens iš viso nebeliks.

„Pagal šiuo metu galiojančią tvarką mama gali rinktis – būti dekrete 18 ar 24 mėnesius. Tos, kurios gaudavo minimalią algą, beveik visuomet renkasi 18 mėnesių laikotarpį, nes taip yra finansiškai naudingiau. 16 mėnesių nepertraukiamai vaiko auginimo atostogose būna mama, vėliau 2 mėnesius tėtis, bet čia visas gerumas ir baigiasi, nes vėliau mokėjimai nutraukiami ir pasirinkimai lieka du – arba jau leisti vaiką į lopšelį, arba toliau auginti namie iš savo santaupų.

Retas kuris 18 mėnesių vaikas pasiruošęs darželiui, todėl mes jau dabar taupome šeimos biudžetą tam kitam laikotarpiui”, – pastebėjimais apie „gerovės valstybėje” klestinčią „gerovę” pasidalino jauna mama.