Tuo yra įsitikinęs Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos narys Karolis Neimantas. Jis oficialiai registravo Motorinių transporto priemonių prabangos mokesčio įstatymo projektą. Seimui jį priėmus, tūkstančiams gyventojų už automobilius tektų mokėti papildomai.
Mokestis priklausytų nuo automobilio galios ir vertės
Šiuo metu Lietuvoje galioja Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymas.
Pagal jį lengvieji automobiliai apmokestinami atsižvelgiant ne į jų galią, bet išmetamų CO2 dujų kiekį. Jį paprastai jį galima rasti užrašytą žaliame automobilio registracijos liudijime.
Jeigu automobilio CO2 emisija neviršija 130 g/km, už jį nereikia mokėti registracijos mokesčio. Už taršesnius automobilius mokestis šiuo metu svyruoja nuo 18,82 euro iki 752,76 euro.
Pagal K. Neimanto registruotą įstatymo projektą, papildomas „prabangos“ mokestis būtų mokamas už lengvuosius automobilius, kurių galia (ji irgi nurodyta registracijos liudijime) viršytų 150 kW.
Automobiliams, kurių variklio galia yra nuo 151 kW iki 300 kW, būtų taikomas 1 proc. jo vertės mokestis, o galingesniems – 2 proc. automobilio vertės mokestis.
Jeigu žmogus registruotų, pvz., nenaują penktos serijos BMW, kurio galia yra 200 kW, o kaina – 10 tūkst. eurų, tuomet naujas mokestis už tokį automobilį būtų 100 eurų (10 tūkst. x 1 proc.).
Tiesa, politiko siūlomame įstatymo projekte yra numatytos ir kai kurios išimtys.
Mokesčio nebūtų apmokestinami ne tik iki 150 kW galios turintys automobiliai, bet ir SUV klasės arba 6+ vietų transporto priemonės, kurių galingumas nesiekia 250 kW ir kuriuos perka „santuokoje esanti šeima, auginanti 2 ir daugiau vaikų.“
Perkant naujus automobilius, ši išimtis būtų taikoma, jeigu jų kaina būtų ne didesnė kaip 20 proc. užpraeitų metų vidutinės automobilio kainos tos rūšies segmente.
Labiau apmokestinti taršias transporto priemones Lietuvai ne kartą yra rekomendavusi Europos Komisija ir kitos organizacijos. Tačiau bandymai tai padaryti iki šiol buvo nesėkmingi.
Galingi automobiliai – prabanga?
„Galingi automobiliai nėra pirmojo reikalingumo prekė, anaiptol, ji prieinama aukštesnes pajamas gaunantiems asmenims ir yra prabangos prekė.
Siūlydami apmokestinti prabangias prekes, mažiname socialinę atskirtį ir skatiname turtingesnius asmenis labiau prisidėti prie valstybės biudžeto“, – įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodo K. Neimantas.
Pasak jo, registruotų automobilių, kurių galingumas viršija 150 kW, Lietuvoje yra mažiau nei 20 proc. Esą tai yra nedidelė dalis rinkos, kuri apims išskirtinę grupę – galingų automobilių savininkus.
„Mokestis akivaizdžiai tikslingas, o papildomos lėšos valstybei yra ypač reikalingos šiuo jautresniu, kaimyninių šalių karinio konflikto laikotarpiu, tad galėtų būti panaudotos didesniam krašto apsaugos finansavimui“, – aiškina Seimo narys.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad galingesni automobiliai dažnai suvartoja daugiau degalų ir išmeta daugiau CO2 dujų. Tad jų apmokestinimas esą skatintų rinktis mažiau galingus automobilius ir prisidėtų prie taršos mažinimo.
„Palaipsniui naujos įstatymo nuostatos skatintų rinktis naujesnes, mažiau galingesnes transporto priemones, nei senesnes bei galingesnes tame pačiame kainos segmente, ir taip pamažu atnaujintų Lietuvos automobilių parką“, – svarsto parlamentaras.
Jis primena, kad daugelyje Europos Sąjungos šalių egzistuoja papildomi mokesčiai didelio galingumo automobiliams.
Pavyzdžiui, automobilių apmokestinimas Latvijoje apima metinį transporto priemonės eksploatacijos mokestį, kuris priklauso nuo automobilio masės, variklio tūrio, kuro tipo ir pagaminimo metų. Papildomai taikomas registracijos mokestis naujai įsigyjant ar įvežant transporto priemonę, kuris priklauso nuo CO2 emisijos.
Belgijoje, Čekijoje, Graikijoje ar Suomijoje automobiliai esą irgi papildomai apmokestinami atsižvelgiant į jų variklių tūrį.
„Matydami tokią praktiką Europos Sąjungos siūlome ir Lietuvoje įvesti prabangių automobilių mokestį, kuris apskaičiuojamas nuo transporto priemonės variklio galingumo“, – savo intencijas paaiškina K. Neimantas.
Jeigu Seimas priimtų jo pasiūlytą projektą, jis būtų taikomas jau nuo kitų metų pradžios. Tiesa, galioja taisyklė, kad nauji ar didesni mokesčiai turėtų įsigalioti ne anksčiau, kaip po pusmečio nuo jų priėmimo.