Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Dainius GAIŽAUSKAS įvertino, kaip Lietuva pasiruošusi oro atakoms.

„Pirmą kartą virš Lietuvos numuštas dronas. Pripažinkime, kad rezultatas yra: grėsmė neutralizuota. Ir būtent čia reikėtų sustoti. Be fanfarų ir pagyrų. Nereikia dabar pradėti girtis ir kurti panegirikos, kad šis vienas atvejis jau įrodė, jog mūsų oro gynybos sistema puikiai veikia. Taip, ji veikia. Šįkart dronas buvo aptiktas, identifikuotas, pakelti NATO naikintuvai ir grėsmė neutralizuota. Už tai sąjungininkams – pagarba.
Bet iš vieno numušto drono daryti išvadą, kad esame pasirengę, ir tuo girtis nuo ryto iki vakaro yra tiesiog nenormalu. Ir net gėdinga.
Apie karą Ukrainoje ir dėl jo Lietuvai kylančias realias grėsmes kalbame jau beveik penktus metus. Gynybai skiriame milijardus. Ne vienas krašto apsaugos ministras viešai kartojo: perkame, įsigijome, diegiame, tuoj įdiegsime, viskas veiks – trūksta tik truputėlio…
Bet kiek galima gyventi tuo „tuoj”? Juk jau prieš pusantrų metų turėjome labai rimtą perspėjimą – į karinę teritoriją nukrito rusiškas dronas su sprogmenimis. Ir tada paaiškėjo, kad mes jo ne tik nepastebėjome, bet paskui dar ir neradome.
Beliko guostis, kad gal grybautojai suras. Praėjo pusantrų metų. Ir kiek realiai pasikeitė? Vis dar turime problemų atpažindami dronus. Maišome juos su paukščiais. Ne visada laiku nustatome, kad objektas kirto Lietuvos sieną. O žmonės perspėjimus apie pavojų gauna tada, kai dronas jau praskrido ir grėsmės toje vietoje nebėra, arba apskritai jokio perspėjimo negauna”, – piktinosi D.Gaižauskas.
Todėl, anot jo, šiandien turime vertinti ne pažadus, o realų rezultatą.
„Ir paskutinių dienų įvykiai tą rezultatą parodė be jokio pagražinimo. Per dvi dienas – keturi atvejai. Du iš jų pasirodė esantys paukščiai. Kitu atveju radarų užfiksuotas objektas, tikėtina, dronas įskrido iš Baltarusijos, Lietuvos oro erdvėje nuskrido dešimtis kilometrų ir pateko į Kaliningrado sritį.
Jis praktiškai praskrido visą mūsų Suvalkų koridorių – teritoriją, kurią deklaruojame saugantys kaip savo akies vyzdį. Oro pavojus nebuvo paskelbtas. Naikintuvai nebuvo pakelti.
Ir rugsėjo 15 d. – realus dronas. Jis buvo numuštas. Gerai. Taip ir turi veikti NATO valstybės gynyba. Tai nėra žygdarbis. Tai yra tai, kas privalėjo būti padaryta.
Bet net ir čia viskas ne taip gražu, kaip dabar bandoma parodyti. Gyventojai toje teritorijoje perspėjimą apie pavojų gavo jau po drono numušimo. Žmonėms buvo liepta ieškoti priedangos nuo grėsmės, kuri tuo metu jau buvo neutralizuota. Tai kokia tokio perspėjimo prasmė?” – stebėjosi Seimo narys.
Pasak parlamentaro, turime dar vieną problemą – Krašto apsaugos ministerijos strateginę komunikaciją. Skubama paskelbti, kad dronas buvo be sprogmenų. Praeina valanda ir jau tenka taisyti savo pačių informaciją – vis dėlto sprogmenų buvo.
„Atrodytų detalė. Bet nacionalinio saugumo klausimais tokių „detalių” būti negali. Reikia nustoti žmonėms pasakoti pasakas apie mūsų pajėgumus. Nacionalinio saugumo klausimais negalima nei meluoti, nei pagražinti situacijos.
Negalima kurti saugumo iliuzijos ten, kur dar yra akivaizdžių skylių. Žmonėms reikia sakyti tiesą. Ką turime. Ko neturime. Ką šiandien sugebame padaryti. Ir ko vis dar nesugebame. Gynybai skiriame milijardus. Ir šitie milijardai turi virsti realiais pajėgumais, o ne pažadais apie būsimus pajėgumus.
Mes nuolat sakome, kad esame stipriausio pasaulyje gynybinio karinio aljanso – NATO – valstybė. Tai nedarykime gėdos nei sau, nei visam NATO aljansui. Nes NATO vardas pats savaime dronų neaptinka. NATO naikintuvai gali droną numušti.
Bet Lietuvos pareiga – jau turėti sistemą, kuri ne vieną droną, o visus į mūsų oro erdvę patenkančius objektus laiku aptinka, atpažįsta, seka, perspėja žmones ir leidžia grėsmę neutralizuoti. Ir kai penktus metus šalia mūsų vyksta karas, o konkrečiai tokiam scenarijui pasiruošti turėjome mažiausiai pusantrų metų, pasiteisinimų čia jau nebegali būti. Tam turėjome laiko. Tam skyrėme milžiniškus pinigus. Todėl dabar turime ne prašyti, o reikalauti rezultato”, – konstatavo D.Gaižauskas.
Beje, prezidentas Gitanas Nausėda kritikuoja sprendimą naktį virš Lietuvos skridus bepiločiam orlaiviui iš Baltarusijos į Kaliningrado sritį per Lietuvos teritoriją nepaskelbti realaus oro pavojaus ir neišsiųsti gyventojams perspėjimo su statusu „Raudona”.
„Taip neturi būti. Tai, tikėtina, tikrai buvo dronas, kuris judėjo Rytų kryptimi. Taip, mes galime ginčytis, koks buvo jo greitis, ar tikrai galėjo taip greitai įskristi – bet tai yra antriniai klausimai. Jis kėlė realų pavojų ir tokiais atvejais įspėjimas turi būti nedelsiamas”, – žurnalistams po trečiadienį vykusio Valstybės gynimo tarybos posėdžio teigė G.Nausėda.
Be to, šalies vadovo teigimu, Lietuvai reikėtų rinkti daugiau informacijos apie tai, kas vyksta Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje.
Komentuoja buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Valdas TUTKUS:

„Tuos visus gyventojų įspėjimus apie pavienius dronus sieju su visa mūsų bauginimo, ažiotažo ir įtampos kėlimo politika.
Asmeniškai manau, kad įtampa keliama ne tik dėl dronų, bet ir kitais klausimais: dėl galimo rusų puolimo, dėl ketinimo atsisakyti konstitucinio draudimo mūsų šalyje dislokuoti masinio naikinimo ginklus ir t.t.
Iš savo patirties galiu pasakyti: kai atsiranda sienos pažeidėjas (o jų, tiesą sakant, būdavo ir anksčiau), tai visų pirma privaloma savo vietiniais resursais, prieš skelbiant pavojų, įvertinti situaciją. Nes Lietuvos kariuomenė tam ir galimybes, ir priemones turi.
Kai pavojus jau yra realus, tada oro pavojų galima skelbti, tačiau kai jis skelbiamas nepatikrinus, ar objektas nėra paukščių būrys… „, – „Vakaro žinioms” kalbėjo V.Tutkus.
Anot jo, visuomenė bauginama, nes įbaugintą visuomenę lengviau valdyti. „Įbauginta visuomenė lengviau priima tai, kas valstybėje yra netvarkoje. Kai žmonės baiminasi dėl savo saugumo, mažiau kreipia dėmesį į kai kuriuos kitus dalykus: į pinigų panaudojimą gynybai, į kai kurias valdžios daromas klaidas arba nieko nedarymą.
Tačiau bauginimo politika gali atsisukti kitu lazdos galu. Kai kalbame apie investicijų pritraukimą, turizmą, žmonių atvykimą, tai žmonės, gyvenantys Vakaruose nelabai nori važiuoti į valstybes ar investuoti į jas, jei jos, pasak tų pačių valstybių politikų, yra ant karo slenksčio”, – situaciją įvertino V.Tutkus.
Komentuoja psichiatras, ilgametis Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius Martynas MARCINKEVIČIUS:

„Nemanau, kad blogai, jog žmonės įspėjami apie pavojų. Nes iš to mokomės. Tai sakau iš savo patirties. Aš po 2014 m. Ukrainoje prasidėjusio karo šioje valstybėje lankiausi 23 kartus, keliskart iš jų – po 2022 m. prasidėjusio didesnio masto karo.
Ukrainiečiai jau yra išmokę reaguoti į pavojaus signalus – kada reikia reaguoti aktyviai ir kada dar ne taip skubiai. Pas mus kelis kartus oro pavojus buvo paskelbtas ne visoje Lietuvoje.
Panašiai yra ir Ukrainoje. Ten yra specialios programėlės, kurios mato, į kuriuos regionus dronai skrenda. Iš pirmojo oro pavojaus Lietuvoje patirties galiu pasakyti, kad buvo didžiulis pasimetimas, žmonės nežinojo, ką daryti. Tėvai važiavo pasiimti vaikų ir mokyklų ir darželių per oro pavojų, kiti bandė sulįsti į rūsius, kurie visiškai netinka kaip priedangos. Per vieną kartą neišmoksi”, – dėstė M.Marcinkevičius.
Pasak jo, aliarmai turi didelę prasmę, nes iš to mokomasi.
„Yra patarlė, kad, kol perkūnas nesugriaudės, niekas nepersižegnos. Taip ir gyvenime – reikia pavojui ruoštis iš anksto, nes jis visada gali iškilti. Ir realus. Su laiku žmonės išmoks atsirinkti. Ukrainoje, pavyzdžiui, išmoko. Nes jei reaguotų į kiekvieną pranešimą, žmonės iš viso negalėtų dirbti.
Bet, kaip minėjau, su laiku ten buvo sukurta sistema, kuri, tikiuosi, ir pas mus atsiras. Ir valstybė po truputį mokosi, nes dabar kartais ir paukščių būrį su dronu supainioja. Ukrainoje, jei nuaidi sirenos, niekas nepuola iš karto slėptis – pasižiūri į programėles, kurios labai aiškiai rodo, kokie regionai yra grėsmės zonoje. Ir tada žmonės sureaguoja.
Pamatytumėte, kas Kijevo metro darosi per oro pavojus, kai net nėra kur kojos padėti. Teko man Ukrainoje pabūti įvairiose situacijose. Neslėpsiu, buvo atvejų, kai į sirenas nereagavau ir nepuoliau slėptis, nes buvau apmokytas naudotis programėle.
Bet teko būti per vieną didžiausių Kijevo apšaudymų, kai žuvo 73 žmonės ir per 300 buvo sužeista. Tai žinokite: kai matai sprogimus aplinkui, ima kaukti mašinų signalizacijos, langai pradeda drebėti, labai greitai susirandi tą priedangą – staigiai suveikia savisaugos instinktas. Labai gerai, kad Lietuvoje pirmosios pamokos yra teorinės, kol dar nėra žuvusių”, – reziumavo M.Marcinkevičius.