Dieteris S. buvo pripažintas kaltas padėjęs planuoti išpuolius prieš geležinkelio linijas ir karinę infrastruktūrą Vokietijoje, tai daręs Rusijos žvalgybos tarnybų pavedimu.
Manoma, kad Dieteris S. yra vienas iš tų, kuriuos Vokietija vadina Maskvos užverbuotais „žemo lygio agentais“. Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. Vokietijos valdžia ne kartą perspėjo dėl tokių agentų, verbuojamų per socialinius tinklus atlikti įvairias užduotis, pavyzdžiui, nufotografuoti slaptus objektus.
Dieteris S. buvo apkaltintas žvalgęs galimų išpuolių taikinius, įskaitant JAV karines bazes, krovimo stotį ir įrankių gamybos įmonę, fotografavęs ir filmavęs tas vietas, vaizdus perdavęs kontaktiniam asmeniui Rusijos žvalgybos tarnybose.
Prokurorai jį apkaltino ir tuo, kad 2014–2016 m. jis kovojo už Rusijos remiamus separatistus vadinamojoje Donecko Liaudies Respublikoje Rytų Ukrainoje. Pasak prokurorų, būtent tuo metu jis užmezgė ryšį su Rusijos žvalgybos tarnybomis.
Teisiami buvo dar du dvigubą Vokietijos ir Rusijos pilietybę turintys asmenys, įvardyti kaip Alexanderas J. ir Alexas D., įtariami jo veiklos rėmimu. Prokurorai reikalavo skirti Dieteriui S. aštuonerių metų ir aštuonių mėnesių įkalinimo bausmę ir lygtines bausmes jo bendrininkams.
Pasak laikraščio „Sueddeutsche Zeitung“, Dieteris S. gimė Sibire 1984 m. ir 1998 m. su šeima atvyko į Vokietiją. Po suėmimo jis pirmiausia pasakė, kad norėtų, jog jį aplankytų Rusijos konsuliniai pareigūnai, pranešė laikraštis.
Pasak prokurorų, Dieteris S. nuo 2023 m. spalio mėnesio keitėsi informacija su kontaktiniu asmeniu iš Rusijos apie galimas sabotažo operacijas Vokietijoje. Jos buvo skirtos pakenkti Vokietijos teikiamai karinei paramai su Rusijos pajėgomis kovojančiai Ukrainai.
Įtariamasis buvo pasišovęs sprogdinti ir padegti karinę infrastruktūrą ir pramonės objektus bei sabotuoti geležinkelio linijas, naudojamas karinėms prekėms gabenti, teigė prokurorai.
Dieteris S. neigė visus jam pateiktus kaltinimus.
Nuo tada, kai Rusija pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, Berlynas padidino budrumą dėl sabotažo sąmokslų. Vokietija ne kartą kaltino Maskvą hibridiniu karu – naujo pobūdžio netradiciniu karu, kai vykdomos sabotažo, dezinformacijos kampanijos ir kitokia ardomoji veikla.