Kauno klinikose keturis mėnesius gydyta vos 22 savaičių ir 6 dienų, 390 gramų svėrusi mergaitė Klaudija – antra pagal mažumą išgyvenusi naujagimė Lietuvoje. Tai itin retas atvejis: prieš šešerius metus toje pačioje ligoninėje pasaulį išvydo ir išgyveno dar mažesnė mergaitė – gimusi 22 nėštumo savaitę ir svėrusi vos 350 gramų.
Asmeninio archyvo nuotr. /Klaudija gimė 22 savaičių ir 390 gramų svorio
Viena iš sėkmės istorijų
Kauno klinikų Neonatologijos klinikos vadovė prof. Rasa Tamelienė sako, kad tokie gimimai – išskirtiniai. Pasak jos, neišnešiotais laikomi visi vaikai, gimę anksčiau nei 37 savaitę, tačiau 22–23 savaičių naujagimiai sudaro tik vieną procentą visų neišnešiotų kūdikių.
„O išgyvena tokių nedaug – literatūros duomenimis, nuo penkių iki dvidešimties procentų. Deja, mes ne visiems galime padėti“, – Kauno klinikose surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo profesorė.
Klaudijos atvejis – viena iš sėkmės istorijų. Mergaitė Kauno klinikose praleido 126 dienas, iš jų 122 – naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje.
Ją nuolat konsultavo įvairių sričių specialistai – chirurgai, pulmonologai, kardiologai, onkologai, mikrobiologai ir kiti.
„Didelės reikšmės turėjo ir šeimos palaikymas. Su Klaudija visą laiką buvo jos mama, o kartais ir tėtis. Šeima tokiems mažiems vaikams yra tas didysis sėkmės veiksnys, padedantis išgyventi ir greičiau išvykti iš ligoninės“, – sakė prof. R.Tamelienė.
Kauno klinikų nuotr./Prof. Rasa Tamelienė
Reikėjo skubios operacijos
Tada, kai gerokai per anksti gimusiai Klaudijai buvo mažiau nei trys savaitės, prireikė operacijos.
Ją operavo Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinikos Vaikų urologijos sektoriaus vadovas doc. Artūras Kilda – tas pats gydytojas, kuris prieš šešerius metus operavo ir pirmąją tokią mažą, 22 savaičių naujagimę, tada – dėl plaučių problemos.
Pasak mediko, pati operacija techniškai nebuvo išskirtinė, tačiau jos sudėtingumą nulėmė itin sunki naujagimės būklė.
Kauno klinikų nuotr./Doc. Artūras Kilda
„Ji gimė 22 savaičių, o pradedant maitinti žarnynas dar nesugeba susitvarkyti su šia problema. Reikėjo dar kelių mėnesių, kol jis subręs. Tad įvyko situacija, kai dalis žarnyno numirė, todėl tą dalį reikėjo pašalinti, kad vaikas galėtų toliau augti bei vystytis“, – pasakojo gydytojas.
Pasak jo, operacija turėjo būti padaryta labai greitai, tačiau dėl nestabilios kraujotakos reikėjo laukti, kol pagerės širdies veikla, o plaučių ventiliacijos stiprinti medikai negalėjo: tai galėjo pažeisti plaučius: „Taip pat reikėjo subalansuoti kraujo krešėjimą, todėl operaciją teko atlikti labai greitai. Jos metu pašalinta negyvybinga plonosios žarnos dalis ir suformuota stoma.
Mergaitė operaciją atlaikė ir dėka anesteziologų reanimatologų ir visos komandos darbo žarnos ir po to žarnynas pradėjo veikti. Mano žiniomis, šiuo metu mergaitė yra penkių kilogramų svorio. Artimiausiu metu planuojama dar viena operacija – stomos pašalinimas bei žarnos veiklos atkūrimas“.
Operacija, anot A.Kildos, tęsėsi iki dvidešimties minučių.
Kauno klinikų nuotr. /Klaudija gimė 22 savaičių ir 390 gramų svorio
„Ji pati rodė, kad nori gyventi“
Kauno klinikų Neonatologijos klinikos gydytoja neonatologė Vaida Aleksejūnė sako, kad Klaudijos istorija – neįtikėtina net ir patyrusiems medikams. Tokie atvejai – itin reti ir kupini iššūkių, tiek medicininių, tiek technologinių.
„Nedaug tokių pacientų turime – visada jų gydymas kelia iššūkių. Ne visada turime net ir tinkamą įrangą tokiam pacientui, ne visada galima užtikrinti kvėpavimą dėl jo mažumo“, – pasakojo gydytoja, pastebėjusi, kad 22 savaičių, gimusi Klaudija buvo iš karto aktyvi ir neįtikėtinai stipri, kovojo už savo gyvybę nuo pat pirmųjų dienų.
Dauguma tokių pacientų turi labai nebrandžias gyvybiškai svarbių organų – plaučių, širdies – funkcijas. Kartais naujagimis telpa į tavo delną, tai kelia didelių iššūkių ir slaugant – slaugytoja turi prieiti, įvesti kateterį, atlikti procedūras. Tokiam pacientui nuo pat pirmųjų dienų reikia didžiulio komandinio darbo ir susitelkimo“, – sakė V.Aleksejūnė.
Kauno klinikų nuotr./Gydytoja Vaida Aleksejūnė
Pasak gydytojos, Klaudijos gydymas pareikalavo daugybės žmogiškųjų išteklių, žinių ir ištvermės bei, žinoma, medikų profesionalumo.
Klaudija Kauno klinikose praleido daugiau nei keturis mėnesius. Per tą laiką šalia jos nuolat buvo mama, kurios tikėjimas, pasak gydytojų, tapo stipriu emociniu ramsčiu visai komandai.
„Turbūt visą laiką pati Klaudija mums rodė, kad ji nori gyventi.
Kaip jos mama sakė: ji užsispyrusi, tokia pati kaip ir aš. Mama niekada neprisileido minties, kad gali būti kitaip – ji ateidavo ir dieną, ir naktį, kas kelias valandas pasidomėti, kaip mergaitė jaučiasi“, – kalbėjo gydytoja.
Mama: tiek gėlių neatnešime
Savo emocijomis pasidalino ir mama, tačiau žodžius perdavė per medikus: pati ji visuomenės dėmesnio nenori.
„Tiek gydytojams ir slaugytojams nepridėkosi, tiek gėlių neprineši, kiek esu jiems dėkinga“, – perdavė mažylės Klaudijos mama Andželika, šiandien jau glaudžianti penkių mėnesių dukrą namuose.
Mergaitės mama prisimena, kad 21-ąją nėštumo savaitę pasijuto prastai – pakilo temperatūra, ėmė tekėti vaisiaus vandenys, tačiau ji manė, jog tai laikina šlapimo nelaikymo problema.
Po kelių dienų, kai nustojo jausti vaisiaus judesius, moteris kreipėsi į Kauno klinikas. Tyrimai parodė, kad jai yra plaučių uždegimas, infekcija, o vaisiaus vandenų beveik nelikę.
„Nors situacija buvo labai sudėtinga, stengiausi neprarasti vilties, kad įsčiose esanti mažylė išgyvens. Kol jos širdelė plakė, žinojau, kad turime kovoti“, – pasakojo Andželika.
Kauno klinikų nuotr. /Klaudija gimė 22 savaičių ir 390 gramų svorio
Lietuva – tarp šalių, kur neišnešiotų naujagimių gimsta rečiau
Kauno klinikų Neonatologijos klinikos vadovė R.Tamelienė sako, kad neišnešiotų naujagimių skaičius Lietuvoje jau daugelį metų išlieka stabilus.
„Bent jau Lietuvoje neišnešiotų naujagimių procentas jau eilę metų tas pats – apie penkis–šešis procentus. Esame toje geroje žemės rutulio pusėje, kur neišnešioti vaikai gimsta rečiau nei kitur“, – pastebi profesorė.
Pasak jos, kai kuriose pasaulio šalyse šis rodiklis gerokai didesnis: „Tarkime, JAV iki vienuolikos–dvylikos procentų naujagimių gimsta neišnešioti, o apskritai pasaulyje – kas dešimtas.“
Priežastys, dėl kurių vaikas gimsta anksčiau laiko, pasak gydytojos, labai įvairios. „Ne visada gali pasakyti, kodėl taip nutinka. Jas galima suskirstyti į mamos, vaiko ir išorines priežastis – pavyzdžiui, traumas. Įtakos turi ir mamos ligos, infekcijos, kartais – žalingi įpročiai ar kitos sveikatos problemos“, – aiškino gydytoja.
Anksčiau laiko gimę vaikai dažniausiai neišgyvena dėl imuniteto stokos, nes neišnešiotas naujagimis praktiškai neturi jokio imuniteto.
Iki Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, naujagimis buvo tik nuo 28 savaičių ir nuo kilogramo svorio, tuo tarpu dabar vien Kaune kasmet gimsta apie 50 vaikų iki kilogramo svorio. Jie išgyvena ir auga sveiki.
Kiekvienais metais Kauno klinikose gimsta apie 3000 naujagimių, iš jų – apie 500 anksčiau laiko.