Dabartinės reklamos ir tos, kurias matydavome prieš 25, skiriasi kaip diena ir naktis. Kaip Lietuvos reklamos keitėsi nuo žinutės „laimėkite dviratį“ iki meno kūrinio vardo vertų klipų, nuo filmavimo ant kino juostų iki dirbtinio intelekto technologijų? 25-metį švenčiančios kūrybos agentūros „Not Perfect Vilnius“ įkūrėjas Paulius Senūta vertina – ne visi technologiniai laimėjimai padarė reklamą geresne, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Kuriant agentūrą, aplink 2000-uosius Lietuvoje beveik negaminome didelių įvaizdinių reklamų. Absoliuti dauguma buvo paprasčiausios loterijos: laimėk dviratį, kruizą, mobilųjį telefoną. Reklama buvo pardaviminis pasiūlymas, ne istorija“, – pasakoja jis.
Prieš ketvirtį amžiaus išgauti kokybišką vaizdą buvo itin brangu: reklamos buvo filmuojamos ant kino juostos, vežamos ryškinti į Prahą ar Maskvą. „Ar esi svarbus taškas rinkos žemėlapyje priklausė nuo dviejų dalykų: ar esi tarptautinio tinklo dalis ir ar tarp tavo klientų yra vienas didžiųjų telekomunikacijų tiekėjų. Būtent jie buvo didieji reklamos davėjai,“ – sako profesionalas.
Nemaža dalis reklamų tuo laikotarpiu buvo adaptuojamos iš užsienietiškų. Viena, matyt, labiausiai įsiminusių lietuviams – garsioji šokoladukų „Manija“ reklama.
„Visais laikais vienas būdų sukurti įsimintiną reklamą buvo sukurti įsimintiną garso takelį ar panaudoti jau žinomą dainą. Tikrai ne vienas prisimena garsiąją dainuojančių „Tele2“ merginų reklamą ar kiek rimtesnę, bet ne mažiau nostalgišką dienraščio „Respublika“ reklamą“, – primena geriausios agentūros pagal „Baltic Agency Ranking“ titulu besididžiuojančios „Not Perfect Vilnius“ įkūrėjas.
Dar vienas beveik garantuotas būdas sulaukti didelio dėmesio reklamai – pakviesti žmonėms puikiai žinomą ir pažįstamą veidą. „Kai „Švyturio“ alus panaudojo Andriaus Mamontovo „Nidos dainą“ ir pakvietė reklamos veidu būti Antaną Šurną ir Eimantą Bielicką, ta reklama tapo vos ne epochos simboliu. Žinomus veidus prekės ženklai bando prisikviesti ir šiandien, bet visada svarbiausia – atrasti tą, kuris dera su pačiu produktu. Šią rinkos dalį itin stipriai pakeitė nuomonės formuotojų atsiradimas „, – teigia „Not Perfect Vilnius“ įkūrėjas.
Kaip vieną reklamos žanro lūžių 25-metį švenčiančios agentūros vadovas įvardina legendine tapusią „Ežio“ reklamą. „Reklama įprastai – itin brangi, tas sekundes verslas nori išnaudoti savigyrai. „Ežio“ personažai Kęsts ir Vyts atėjo su didele ironijos iš žemosios kultūros doze. Tai buvo netikėta, neįprasta,“ – pasakoja P. Senūta.
Dirbtinis intelektas, įsiveržė į beveik visas sritis. Ne išimtis – ir reklamos industrija. „Jaučiu, kad šis etapas panašus į tą, kai atsirado grafinio dizaino kompiuterinės programos. Tąsyk rinkoje atsidūrėme keistoje situacijoje, kai žmonės su meniniu išsilavinimu nemokėjo maketuoti kompiuteriu, todėl dizaineriais tapo tie, kas buvo arčiau kompiuterių: surinkinėdavo juos ar turėdavo nelegalią programinę įranką. Taip rinką užpylė daug prastos kokybės dizainų – jie tiesiog pasidarė itin lengvai prieinami.
Kas nutiko vėliau? Meninį supratimą turintys žmonės prisijaukino technologijas ir kompiuterių surinkėjai iš tokių paklausių staigiai tapo mažai kam reikalingi. Dabar tą patį stebime su dirbtiniu intelektu. Šiuo metu – didelė vertybė mokėti juo naudotis, rinkoje daugėja DI generuoto turinio. Šiai technologijai, kaip ir bet kuriai naujovei, tiesiog reikia laiko nusistovėti rinkoje“, – prognozuoja „Not Perfect Vilnius“ įkūrėjas.
„Nors reklama turėtų būti kuriama žiūrovui, klausytojui ar dalyviui, objektyviai vis dėlto taip yra ne visada. Kartais reklama kuriama dėl asmeninių kūrybinių ambicijų, kartais – dėl apdovanojimų. Vienas iš puikių pavyzdžių, kuriems pavyko pasiekti žiūrovą – mūsų kurta LIDL karalystės reklama. „Norstat“ atliktos apklausos duomenimis, iš 8 labiausiai įsimintų reklamų per laikotarpį net 4 buvo būtent iš šios platformos. Kai apie reklamą žmonės kalba, ją aptarinėja, tuomet ir po 25 metų gali prisiminti kaip ypatingą“, – sako 25-metį švenčiančios agentūros strategijos vadovas.