Reklama
Pranešimas žiniasklaidai. Advokatų kontora WIDEN.
Lenkijos konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnyba (UOKiK) paskelbė vieną didžiausių Europoje nustatytų darbo rinkos kartelių: parduotuvių tinklą „Biedronka“ valdančiai „Jeronimo Martins Polska“ bei ją aptarnavusioms transporto įmonėms skirta iš viso beveik 572 mln. zlotų (apie 131 mln. eurų) baudų. Institucijos duomenimis, susitarimas, ribojęs vairuotojų galimybę laisvai keisti darbdavį, galiojo beveik septynerius metus.
Kaip veikė susitarimas
„Biedronką“ aptarnavusios transporto bendrovės buvo susitarusios tarpusavyje nevilioti vieni kitų vairuotojų. Norėdamas pereiti dirbti pas kitą vežėją, vairuotojas pirmiausia turėjo gauti esamo darbdavio sutikimą – kitaip jam grėsė apribota prieiga prie „Biedronkos“ paskirstymo centrų.
UOKiK nustatė, kad „Jeronimo Martins Polska“ nebuvo tik pasyvi šalis: bendrovė pati organizavo susitarimą, prižiūrėjo, ar jo laikomasi, ir padėjo vežėjams keistis informacija. Tyrimo medžiagoje cituojami vežėjų laiškai, kuriuose minima „nerimą kelianti vairuotojų migracija“, o situacija apibūdinama kaip „žiurkių lenktynės“ – vieni vežėjai kitus lenkė, siūlydami didesnį atlygį. Tarnybos vertinimu, būtent kvalifikuotų vairuotojų trūkumas rinkoje ir paskatino tokį susitarimą.
Kam ir kiek teks mokėti
Institucija pabrėžė, kad normali konkurencija darbo rinkoje leidžia darbuotojams tikėtis atlyginimo, atitinkančio realią rinkos padėtį. Šis susitarimas tokią konkurenciją sumažino – vežėjams nebeliko paskatos kelti vairuotojų atlyginimus ar gerinti darbo sąlygas.
Iš skirtos beveik 572 mln. zlotų (apie 131 mln. eurų) baudos didžiausią dalį – 525,54 mln. zlotų – turės sumokėti pati „Biedronkos“ parduotuvių tinklo valdytoja. Likusi suma paskirstyta 29 transporto įmonėms ir 8 fiziniams asmenims. Pažeidimą įvertino ir Europos Komisija – ji sutiko, kad veiksmai pažeidė ES konkurencijos taisykles.
Ne pavienis atvejis Europoje
Europos Komisija dar 2024 m. gegužę paskelbtoje konkurencijos politikos apžvalgoje nurodė, kad darbuotojų neviliojimo ir atlyginimų fiksavimo susitarimai paprastai laikomi ribojimais pagal tikslą – panašiai kaip konkurentų susitarimas dėl kainų. 2025 m. birželį Komisija pirmą kartą skyrė baudą būtent už darbo rinkos kartelį: „Delivery Hero“ ir „Glovo“ nubaustos 329 mln. eurų už susitarimą nevilioti viena kitos darbuotojų. Panašias baudas pastaraisiais metais yra skyrusios ir nacionalinės institucijos Belgijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje, Jungtinėje Karalystėje bei Lenkijoje.
Lietuvoje darbo rinkos ribojimai taip pat yra Konkurencijos tarybos akiratyje – institucija parengė atmintinę darbdaviams, o 2021 m. nubaudė Lietuvos krepšinio lygą ir dešimt klubų už susitarimą nemokėti krepšininkams atlyginimų už nutrauktą sezono dalį. Apie tai, kodėl panašios baudos ne visada atbaido verslą, esame rašę anksčiau – skaitykite čia.
Ką advokatas pataria žinoti verslui
„Darbuotojų neviliojimo susitarimai paveikia bene svarbiausią darbdavių tarpusavio konkurencijos elementą – siūlomo darbo užmokesčio dydį. Kuomet įmonės laisvai nesivaržo dėl darbuotojų, atlyginimai auga lėčiau, o darbuotojai praranda galimybę gauti geresnes darbo sąlygas“, – sako advokatų kontoros WIDEN vyresnysis teisininkas, advokatas Liudas Šiukšteris.
Pasak jo, „Biedronkos“ byla išskirtinė ne tik dydžiu – tai viena didžiausių baudų už tokio pobūdžio pažeidimą, bet ir tuo, kad atsakomybė buvo pritaikyta ne tik tarpusavyje konkuruojančioms transporto įmonėms, bet ir užsakovui, kuris susitarimą koordinavo.
L. Šiukšteris atkreipia dėmesį, kad darbo rinkoje konkurentais laikomos visos įmonės, besivaržančios dėl tų pačių darbuotojų, net jei jos veikia visiškai skirtingose prekių ar paslaugų rinkose – tai aiškiai įvardyta ir Konkurencijos tarybos atmintinėje. Pažeidimu gali tapti ir neformalus, žodinis vadovų susitarimas „neperimti žmonių“ ar derinti atlyginimus; rizikingas ir keitimasis jautria informacija apie darbo užmokestį. Sankcijos griežtos: Lietuvoje įmonėms gresia bauda iki 10 proc. metinių pasaulinių pajamų, o vadovams – asmeninė atsakomybė, įskaitant draudimą iki penkerių metų eiti vadovaujamas pareigas.
„Europos Komisija ir nacionalinės institucijos darbo rinkos kartelius vertina taip pat griežtai kaip klasikinius kainų kartelius. Darbuotojų stygius – kaip ir šioje byloje – nėra pateisinimas susitarti su konkurentais. Dėl darbuotojų reikia konkuruoti atlyginimu ir darbo sąlygomis, o ne mėginti tai apeiti neteisėtais susitarimais“, – pabrėžia advokatas.
Teisininkas rekomenduoja verslams peržiūrėti sutartis su partneriais, rangovais ir personalo atrankos agentūromis, įvertinti neviliojimo sąlygas bendros veiklos ir akcininkų sutartyse, apmokyti personalo skyrių bei vadovus ir turėti veikiantį vidinį kanalą pranešti apie galimus pažeidimus.
Nuotraukos: 1 – 1 – BNS spaudos centras / Advokatų kontora WIDEN, 2 – Marcin Jozwiak / Pexels (asociatyvi), 2 – 1 – BNS spaudos centras / Advokatų kontora WIDEN, 2 – Marcin Jozwiak / Pexels (asociatyvi)
Kontekstas ir veiksmai
Apie straipsnį
Pranešti
Dalintis
Straipsnio kontekstasAsmenys ir temos#4


