Infliacija išlieka didelė, o ją lydi staigus ekonomikos sulėtėjimas. Kovo mėnesį infliacija pasiekė 10,3 proc., o rugsėjį sumažėjo iki 8 proc., tačiau tai vis dar dvigubai viršija Rusijos centrinio banko nustatytą 4 proc. tikslą, rašo „Euronews“.
Nepaisant to, centrinis bankas agresyviai mažina pagrindinę palūkanų normą – paskutinį kartą tai padaryta spalio 24-ąją, kai norma sumažinta 50 bazinių punktų iki 16,5 proc. Tai jau ketvirtas iš eilės mažinimas ir netikėtas sprendimas rinkoms, kurios tikėjosi pertraukos.
Didelės palūkanų normos ir ryškus darbo jėgos trūkumas (nedarbo lygis siekia 2,1 proc.) riboja ekonomikos augimą.
„Swedbank“ ekonomistas N.Mačiulis pastebi, kad 2022-2024 metais Rusijos ekonomikos augimas viršijo 4 procentus, tačiau šiemet – beveik sustojo, o Pasaulio bankas ir Tarptautinis Valiutos Fondas prognozuoja, kad jos ekonomikos augs mažiau nei 1 procento.
Jis taip pat pastebi, kad besikaupiančios problemos ir plyšinėjančios siūlės matomos visuose jos ekonomikos kampuose.
„Šiemet pradėjo strigti ir Rusijos pramonė – per pirmuosius devynis mėnesius apdirbamoji gamyba dar buvo 2,9 proc. didesnė nei prieš metus, bet velnias čia slypi detalėse. Kai kurios ginkluotės vis dar gaminama daugiau, tačiau mašinų ir įrengimų, o taip pat ir daugelio maisto produktų, pagaminta beveik 5 proc. mažiau nei prieš metus.
Visai išsikvėpė ir mažmeninės prekybos augimas. Jam koją kiša nors ir šiek tiek sumažėjusi, bet vis dar 8 proc. siekianti infliacija bei gyventojų skaičiaus mažėjimas. Nors nedarbo lygis išlieka labai žemas, tačiau taip yra ne dėl gerų priežasčių – darbuotojų trūksta taip pat ir dėl to, kad daugelis jų laiką leidžia fronto linijoje, iš kurios dažnai niekada ir nebegrįžta“, – Rusijos ekonomikos bėdas vardijo N.Mačiulis.
AFP/Scanpix/Maskva
„Oxford Economics“ duomenimis, Rusijos ekonomika kol kas nėra recesijoje (ji apibrėžiama kaip du iš eilės einantys nuosmukio ketvirčiai). Tačiau šios pasaulinės ekonominės konsultacijų bendrovės ekonomistai portalui „Euronews“ teigė, kad trečiąjį ketvirtį augimas, jų vertinimu, sieks vos 0,2 proc. ketvirtinis prieaugis.
„Artimiausiu metu tikimės panašių augimo tempų, tačiau naujausios naftos sankcijos gali įstumti ekonomiką į recesiją“, – pridūrė analitikai.
Ekonomistas prognozuoja, kad artimiausiais mėnesiais Rusijos ekonomiką paveiks nuosaiki recesija, o 2025 metais metinis augimas išliks beveik nepakitęs, 2026-aisiais laukiamas 1–1,4 proc. nuosmukis.
Ar sankcijos suveikia?
2025 m. spalį ir Europos Sąjunga, ir Jungtinės Valstijos paskelbė naujas sankcijas Maskvai. Jungtinės Valstijos tiesiogiai pritaikė sankcijas dviem didžiausioms Rusijos naftos bendrovėms – „Rosneft“ ir „Lukoil“ – bei jų dukterinėms įmonėms.
ES šalys patvirtino jau 19-ąjį sankcijų paketą, kuriame numatytas visiškas rusiškų suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo draudimas nuo 2027 metų ir draudimas importuoti „Rosneft“ bei „Gazprom Neft“ naftos ir dujų produkciją į Europos Sąjungą.
Vis dėlto, analitikų teigimu, Rusija yra ypač sudėtingas sankcijų taikinys, nes ji eksportuoja daugybę strategiškai svarbių žaliavų – naftą ir dujas, trąšas, kviečius bei tauriuosius metalus. Be to, šalis rado būdų apeiti sankcijas ir apribojimus – pavyzdžiui, prekiaudama per vadinamąjį „šešėlinį“ naftos tanklaivių laivyną ir didindama eksportą į Kiniją bei Indiją.
Tad „Euronews“ kalbinti ekspertai abejojo, ar sankcijos sustabdys Rusijos karo veiksmus, net jei jos ir įstumtų šalies ekonomiką į recesiją.
Juo labiau, kad kaip rodo CASE duomenys, federalinio biudžeto priklausomybė nuo naftos ir dujų pajamų smarkiai sumažėjo: jų dalis bendrose pajamose nuo daugiau nei 50 proc. 2011–2014 metais sumažėjo iki vos 25 proc. 2025-ųjų viduryje.