Išplatintame SVR pranešime, kuriuo aktyviai dalijasi ir Rusijos užsienio reikalų ministerija, rašoma:
„Užsienio žvalgybos tarnybos spaudos biuras praneša, kad, remiantis gaunama informacija, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas svajoja apie karinę intervenciją Ukrainoje. Patyręs fiasko kaip politinis lyderis ir nesugebėjęs išvesti šalies iš užsitęsusios socialinės-ekonominės krizės, jis vis dar puoselėja viltį įeiti į istoriją kaip karo vadas.
Jo nurodymu, Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas rengia iki dviejų tūkstančių karių ir karininkų kontingentą, kuris būtų dislokuotas Ukrainoje siekiant paremti Kyjivo režimą.
Pagrindą šiai grupei sudarys Prancūzijos užsienio legiono kariai – daugiausia iš Lotynų Amerikos šalių.
Šiuo metu legionieriai jau dislokuoti Lenkijos regionuose prie Ukrainos sienos, kur jie intensyviai treniruojasi, gauna ginkluotę ir karinę techniką. Artimiausiu metu planuojamas jų perkėlimas į centrinę Ukrainos dalį.
Prancūzija, įvertindama istorines pamokas, jau imasi pasirengimo – šalyje skubiai įrengiamos šimtai papildomų vietų ligoninėse sužeistiesiems priimti. Gydytojai ruošiami darbui karo lauko sąlygomis, praeina specialų medicininį parengimą.
Nutekėjus informacijai apie planuojamą intervenciją, Paryžius ketina skelbti, kad tai – tik nedidelė instruktorių grupė, atvykstanti mokyti mobilizuotus Ukrainos karius.
E.Macronas – žinomas savo svajonėmis ir siekiu gvieštis „Napoleono laurų“, tačiau panašu, kad istorijos jis mokėsi gėdingai prastai“, – teigiama įraše, kuris buvo išplatintas net ekstremistine organizacija laikomos „Meta“ valdomuose socialiniuose tinkluose.
Sunerimo dėl saugumo garantijų Ukrainai
Kremliaus nedžiugina „Norinčiųjų koalicijos“ deklaracijos, kad Ukraina po taikos susitarimo su Rusija turėtų gauti patikimas saugumo garantijas.
Pastaruoju metu informacinę erdvę užtvindė rusų propagandinės žinutės apie tariamus Prancūzijos planus tiesiogiai įsitraukti į karą su Rusija.
SIPA/ „Scanpix“/Donaldas Trumpas, Volodymyras Zelenskis, Giorgia Meloni, Alexanderas Stubbas, Emmanuelis Macronas
„Prancūzijos sausumos pajėgų generalinio štabo viršininko Pierre Schillo pareiškimas apie pasirengimą tiesioginiam kariniam įsikišimui į Rusijos ir Ukrainos konfliktą nuskambėjo aiškiai ir nedviprasmiškai, nustatydamas konkrečius laiko orientyrus“, – tvirtina Rusijos propagandininkai.
Iš tikrųjų tai – dar viena propagandinė manipuliacija, paremta iš konteksto ištrauktomis prancūzų generolo žodžių nuotrupomis.
2025 m. spalio 23 d. per klausymus Nacionalinės asamblėjos gynybos komisijoje Prancūzijos sausumos pajėgų štabo viršininkas generolas Pierre Schillas pareiškė, kad Prancūzijos kariuomenė turi būti pasirengusi galimam savo pajėgų dislokavimui Ukrainoje, siekiant užtikrinti saugumo garantijas ir pokarinį stabilizavimą, jei tai bus būtina Ukrainos paramai.
Generolas pabrėžė, kad toks dislokavimas bus įmanomas tik Ukrainos pusei pateikus prašymą ir koordinuojant veiksmus su sąjungininkais.
Trijų lygių grėsmės
P.Schillas kalbėjo ne apie invaziją ar tiesioginį įsitraukimą į karą, bet apie hipotetinį scenarijų, kuriame Prancūzijos pajėgos galėtų būti dislokuotos Ukrainoje po ugnies nutraukimo – tik taikos palaikymo ar stabilizavimo misijos formatu.
Generolas pabrėžė, kad toks dislokavimas būtų įmanomas tik Ukrainai pateikus oficialų prašymą ir veiksmus koordinuojant su sąjungininkais.
Parlamento klausymų metu P.Schillas taip pat išsamiai paaiškino, kad Prancūzijos sausumos pajėgos veikia trimis parengties lygiais.
-
Pirmasis lygis – vidaus reagavimo misijos: apie 7 tūkstančiai karių yra pasirengę išvykti per laikotarpį nuo 12 valandų iki 5 dienų.
-
Antrasis lygis – Prancūzijos dalyvavimas NATO greitojo reagavimo pajėgose (ARF 2026), skirtose kolektyvinei Aljanso gynybai.
-
Trečiasis lygis – galimas pajėgų dislokavimas Ukrainoje, jei to pareikalautų tarptautinė situacija.
Be to, generolas pranešė apie pasirengimą plataus masto karinėms pratyboms „Orion 26“, kurios vyks 2026 metais. Jų tikslas – patikrinti Prancūzijos kariuomenės gebėjimą veikti kartu su kitomis institucijomis ir sąjungininkais. Šios pratybos, priešingai nei teigia Rusijos žiniasklaida, neturi nieko bendro su tariamu „pasirengimu invazijai į Ukrainą“. Tai yra įprasta Prancūzijos gynybos planavimo ciklo dalis.
Rusijai nepatinkantys ketinimai
Vakarų kontingentų galimo dislokavimo Ukrainoje idėja iš tiesų svarstoma vadinamosios „Norinčiųjų koalicijos“ rėmuose, kuriai vadovauja Jungtinė Karalystė ir Prancūzija. Tačiau kalbama ne apie kovinius veiksmus, o apie vadinamąsias „paramos pajėgas“ (reassurance force), kurios galėtų veikti po karo pabaigos – kaip apsauga nuo galimų naujų Rusijos agresijos bandymų prieš Ukrainą.
Po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimo su koalicijos atstovais rugsėjo 4 d. tapo žinoma, kad 26 valstybės patvirtino pasirengimą dalyvauti tokiose misijose, skirdamos dalinius ar išteklius paramai ore, jūroje ir sausumoje.
Anksčiau apie būtinybę suteikti saugumo garantijas Ukrainai yra ne kartą kalbėjęs ir šalies prezidentas E.Macronas. Jis taip pat nuolat aiškina, kad kariai bus siunčiami taikos palaikymo misijai ir tiesiogiai į karo veiksmus neįsitrauks, tačiau Rusijos propagandininkai šiuos paaiškinimus masiškai ignoruoja.
Ekrano nuotr. /Vladimiras Solovjovas
„Dvidešimt šešios šalys yra pasirengusios siųsti karius į Ukrainą kaip paramos pajėgų dalį arba teikti pagalbą sausumoje, jūroje ar ore, vykdant būsimas saugumo garantijas“, – rugsėjį po „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimo pareiškė Prancūzijos prezidentas.
Prancūzijos prezidentas akcentavo, kad tarptautinės pajėgos nebus dislokuojamos kontaktinėse kovos zonose, o „geografinėse vietovėse, kurios šiuo metu yra apibrėžiamos“.
15min verdiktas: manipuliacija. Prancūzijos prezidentas ar aukšti šalies karybos pareigūnai kalbėdami apie karių siuntimą į Ukrainą turi omenyje taikos palaikymo pajėgas, o ne tiesioginį įsitraukimą į karą prieš Rusiją.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.