Lietuvoje gyvenantis baltarusis vairuotojas Andrejus Paukas socialiniuose tinkluose paviešino pokalbį su dispečere, kurios reikalavo su juo kalbėti rusiškai. Vyras aiškina, neva dispečerė visada su visais kalba rusiškai, todėl jai prabilus lietuviškai A. Paukas neva pasimetė ir dėl to ėmė ją filmuoti. Viešojoje erdvė kilo pasipiktinimo banga, kodėl 5 metus Lietuvoje gyvenantis ir vairuotoju dirbantis baltarusis neišmoko lietuviškai ir dar provokuoja kitus gyventojus.

Į baltarusio elgesį dėmesį atkreipė gynybos ir saugumo ekspertas, atsargos karininkas Aurimas Navys.

„Žmogus iš Baltarusijos Lietuvoje gyvena ir dirba 5 metus. Vilniaus viešojo transporto vairuotoju.

Nors Lietuvoje gyvena ir dirba, bet su jam „primetamais prievartiniais reikalavimais“ mokėti lietuvių kalbą, prieglobsčio pasiprašęs asmuo nesutinka.

Tačau pats reikalauja, kad su juo darbdavio atstovai kalbėtų rusų kalba. Atsisakius vykdyti jo reikalavimus, asmuo paviešina nufilmuotą pokalbį.

Taigis, baisi netvarka Lietuvoje, t.y. Lit.by (taip Lietuvos pavadinimą socialiniuose tinkluose yra rašęs A. Paukas – red. past.), kurią neva nuo režimo pabėgęs baltarusis viešai skelbiasi labai mylįs“, – pagrindinius faktus primena A. Navys.

Ir iškelia klausimą – ką tokiais atvejais daro save ir savo valstybę gerbiantys institucijų vadovai?

„Ogi štai ką: prieglobsčio pasiprašiusį ant Kremliaus arklio jojantį trolį jie nedelsiant pripažįsta grėsme valstybės saugumui. Arklys ir trolis viename kitą dieną praranda teisę gyventi ir dirbti jį priėmusioje šalyje.

Gi toks asmuo, savo ruožtu, deportuotas atgal iš kur atėjęs, Lukašenkos režimui teikia įvairiausius reikalavimus kompensacijoms dėl nepakeliamai sunkių darbo sąlygų Lietuvoje“, – akcentuoja A. Navys.

Primename, kad asmuo iš šalies deportuojamas dėl kelių priežasčių. Viena iš jų yra grėsmė valstybės saugumui arba viešajai tvarkai.

Ar A. Paukas šią sąlygą atitinka, turėtų įvertinti policija arba kitos institucijos, pavyzdžiui, Valstybės saugumo departamentas (VSD).

Kol kas duomenų, ar A. Paukas kelia grėsmę valstybės saugumui arba viešajai tvarkai ir gali būti deportuotas, nepaviešino nei Migracijos departamentas, nei VSD.

Benkunskas žodžių nevyniojo: „Dirbi mūsų miestui – mokykis mūsų kalbą“

Į baltarusio ir dispečerės istoriją sureagavo Vilniaus meras Valdas Benkunskas. „Dirbi mūsų miestui – mokykis mūsų kalbą“, – feisbuke rašo sostinės meras.

Primename, kad praėjusį savaitgalį socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašas, kaip Vilniaus viešajame transporte (VVT) dirbantis baltarusis A. Paukas atsisako kalbėti lietuviškai su dispečere, ją be jos sutikimo filmuoja ir reikalauja jos su juo kalbėti rusiškai arba bent jau lenkiškai.

„Savaitgalį Vilniaus viešojo transporto įmonėje nuskambėjęs vairuotojo elgesys primygtinai nekalbėti su dispečere lietuvių kalba ir patalpinti pokalbį socialiniuose tinkluose, man kaip miesto vadovui – absoliučiai netoleruotinas. Tokiu elgesiu Baltarusijos pilietis parodė nepagarbą mūsų valstybinei kalbai ir VVT darbuotojams“, – komentuoja V. Benkunskas.

Nors baltarusis naujienų portalui tv3.lt tikino, esą dispečerė dažniausiai su kitais darbuotojais kalba rusiškai, tokie argumentai sostinės mero neįtikina.

„Šioje situacijoje noriu apginti dispečerę, kuri pasirinko nebendrauti su vairuotoju rusų kalba, kuris per penkerius gyvenimo metus Lietuvoje, bet tokioje elementarioje situacijoje rinkosi su kolegomis kalbėti kita kalba“, – teigia V. Benkunskas.

Anot Vilniaus mero, šis atvejis – platesnės problemos atspindys.

„Valstybės politika yra įsileisti darbuotojų iš užsienio, tačiau nemaža dalis užsienio valstybių piliečių mūsų šalyje nėra motyvuoti mokytis lietuvių kalbos, jeigu nesiekiama nuolatinio gyvenimo čia, Lietuvoje“, – sako V. Benkunskas.

Perspėja dėl baltarusio elgesio: „Tokius siūlau grąžinti namo“

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis kaip ir A. Navys siūlo valstybinės kalbos negerbiantį baltarusį deportuoti atgal į Baltarusiją.

„Mes per kelis metus priėmėme bele kiek žmonių iš kaimyninės šalies ir nelabai kas tikrino ką mes įsileidome. Dalis tų žmonių niekada mūsų negerbė ir negerbs. Tokius siūlau grąžinti namo“, – feisbuke rašo jis. 

Ir primena A. Pauko paaiškinimą žiniasklaidai, kad dispečerę filmavo neva dėl to, kad pastaroji su juo ir kitais darbuotojais visada kalbėdavo rusiškai.

„Vyras penkis metus gyvena Lietuvoje ir jį kažkas turi perspėti, kad nuo rytojaus su juo šnekės lietuviškai? Smarkiai apsileidome, kad kažkam net minčių kažkam dėl to gali kilti“, – komentuoja A. Nemunaitis.

Istorikas Eimantas Gudas taip pat pažymi, kad problema – visai ne tariamas vidinis konfliktas dėl darbo, o tai, kad 5 metus Lietuvoje gyvenantis ir sostinėje vairuotoju dirbantis baltarusis nemoka lietuvių kalbos tiek, kad galėtų susikalbėti net su savo kolege dispečere.

„Pamanykite, penkerius metus Lietuvoje gyvenantis baltarusis vairuotojas neapsakomai nustebo, kai dispečerė ėmė ir kreipėsi į jį lietuviškai. Jis net ėmė įrašinėti šį pokalbį! Jis mano, kad jos užduotis – ne mokyti jį lietuvių kalbos!“ – pabrėžia E. Gudas.

„O aš tuo tarpu jau kelerius metus iš principo Lietuvoje nekalbu rusiškai“, – priduria jis.