Remdamiesi tarnaujančių karių, žuvusiųjų artimųjų parodymais, nutekintais vaizdo įrašais ir oficialiais skundais, „Viorstka“ žurnalistai teigė, kad nustatė 101 Rusijos kariškį, kaltinamą savo bendražygių nužudymu, kankinimu ar mirtinu nubaudimu.
Žiniasklaidos priemonė teigė, kad patikrino, jog dėl to buvo nužudyti mažiausiai 150 rusų kariškių, tačiau mano, kad tikrasis skaičius yra kur kas didesnis.
Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios buvo apsčiai pranešimų apie kareivius, nužudytus toje pačioje pusėje kariaujančių kariškių, ir apie vadinamuosius blokavimo vienetus, dislokuotus siekiant užkirsti kelią pasitraukimui.
„Astra“/ „Telegram“/Rusijos karys nelegaliame kalėjime
Kremlius ne kartą atmetė kaltinimus dėl Rusijos kariuomenės drausmės pažeidimų, tvirtindamas, kad tokios problemos yra paplitusios tik Ukrainos kariuomenėje.
Tačiau „Viorstka“ pranešimas atrodo esąs išsamiausias iki šiol, jame pateikiamas detalus metodų, naudojamų paklusnumui ir teroro atmosferai kariuomenėje užtikrinti, sąrašas.
Neįtikėtinai žiaurios bausmės
„Viorstka“ citavo karių liudijimus, kad vadai paskyrė „vykdytojus“, kurie paleisdavo ugnį į atsisakiusius vykdyti įsakymus ir vėliau jų kūnus išmesdavo į upes ar seklias duobes, registruodami juos kaip žuvusius mūšyje.
Kitų pasakojimuose teigiama, kad vadai naudojo dronus ir sprogmenis, kad pribaigtų sužeistus arba besitraukiančius karius. Keliais atvejais vadai tariamai įsakė dronų operatoriams mesti granatas ant savo pačių karių, maskuodami žudymus kaip karo veiksmus.
„Viorstka“, apdovanojimų pelniusi nepriklausoma Rusijos žiniasklaidos priemonė, dabar veikianti tremtyje, taip pat dokumentavo atvejus, kai Rusijos kariai buvo kankinami iki mirties.
Anot straipsnio, įsakymams nepaklusę kariai buvo įmetami į duobes, uždengtas metalinėmis grotomis, apipilami vandeniu ir mušami valandų valandas ar net dienas. Tyrimu nustatyta, kad kai kuriais atvejais jie būdavo verčiami kovoti vieni su kitais, kas, anot liudytojų, virsdavo gladiatorių stiliaus kovomis iki mirties.
„Zumapress“/„Scanpix“/Rusijos karys
Vienas iš tokių atvejų buvo užfiksuotas vaizdo įraše, kurį 2025 m. gegužę paskelbė Ukrainos stebėsenos grupės. Įraše matyti du vyrai be marškinių, esantys duobėje, o už kadro girdimas balsas sako: „Komandoras Kama iš esmės pasakė, kad tas, kuris sumuš kitą iki mirties, išeis iš duobės“.
Tuomet vyrai pradeda kovoti, o balsas toliau juos erzina: „Pribaik jį, ko lauki?“ – tuomet vienas iš jų bejėgiškai nugriūna ant žemės.
„Viorstka“ taip pat susiejo kelis nužudymus su finansinio spaudimo schemomis, kai vadai reikalavo iš kareivių mokėti už tai, kad jiems būtų leidžiama išvengti savižudiškų misijų. Tie, kurie negalėjo sumokėti arba atsisakė, buvo „nunulinti“ – tai armijos slengas, reiškiantis, kad jie buvo pašalinti.
Išsamiame tyrime taip pat aprašomi atvejai, kai kariai buvo siunčiami į minėtas savižudybės misijas. Jame atskleidžiami atvejai, kai rusų kariškiai buvo sąmoningai dislokuoti kaip „švyturėliai“ – jiems būdavo įsakoma eiti prieš puolimo grupes be įrangos, kad pritrauktų priešo ugnį.
Nebaudžiamumo kultūra
Iš pradžių dauguma pranešimų apie vidinius egzekucijų atvejus buvo gauti iš baudžiamųjų dalinių, sudarytų iš dešimčių tūkstančių buvusių nuteistųjų, įdarbintų iš Rusijos kalėjimų, tačiau „Viorstka“ duomenų bazė rodo, kad ši praktika išplito ir į reguliarias armijos dalinius.
Ataskaitoje teigiama, kad nebaudžiamumo kultūra ir buvusių kalinių antplūdis „normalizavo smurtą“.
Dauguma identifikuotų kaltininkų yra 30–40 metų amžiaus vidurinio rango karininkai, daugelis iš jų yra ankstesnių Rusijos kampanijų veteranai arba perkelti iš baudžiamųjų batalionų. Tik nedaugelis, jei iš viso kas nors, buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Žiniasklaidos priemonė teigė, kad jai pavyko gauti išsamią biografinę informaciją: vardą, pavardę, rangą, amžių ir padalinį apie daugiau nei 60 iš 101 įtariamų kaltininkų. Nepaisant gausių įrodymų, beveik nė vienas iš jų nebuvo patrauktas atsakomybėn, nurodė „Viortska“.
Pasak straipsnio, taip pat gauta oficialios informacijos, rodančios, kad vien per pirmąjį 2025 m. pusmetį Rusijos pagrindinė karinė prokuratūra gavo beveik 29 tūkst. skundų iš karių ir jų šeimų, iš kurių daugiau nei 12 tūkst. buvo susiję su jų viršininkų skiriamomis bausmėmis kariuomenėje.
Karinės prokuratūros šaltinis žiniasklaidai pripažino, kad buvo išsakytas neoficialus draudimas tirti bylas prieš karo zonose tarnaujančius vadus.
„Jie sako: „Jei pradėsime tai tirti, tai gali pakenkti operacijoms“. Tai reiškia, kad šie karininkai yra visiškai nebaudžiami“, – komentavo jis.