Kauno klinikų Neonatologijos klinikos vadovė prof. Rasa Tamelienė džiaugėsi, kad pavyko išgelbėti mergaitės gyvybę. „Tokie vaikai gimsta labai retai ir sudaro vos 1 proc. neišnešiotų naujagimių. Išgyvena tokių dar mažiau – nuo 5 iki 20 proc. Ši istorija yra sėkmės istorija. Įtakos turėjo tai, kad dirbo visa specialistų komanda, kuri padėjo mažylei išgyventi. Be to, su Klaudija visada buvo jos mama, o kartais ir tėtis“, – pasakojo medikė.
Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinikos gydytojas chirurgas doc. Artūras Kilda mergytei atliko itin sudėtingą operaciją. „Pati operacija nebūtų sudėtinga, bet sudėtingumą lėmė naujagimės mažumas. Kadangi mergaitė gimė labai anksti, jos žarnynas buvo dar nesubrendęs ir negalėjo susitvarkyti su maistu. Dėl to dalis jo mirė ir jį reikėjo pašalinti, kad išvengtume infekcijos, kad vaikas augtų ir vystytųsi. Suformavome minimalią stomą, kurios pagalba vaikas galėtų toliau maitintis ir tuštintis. Operacija turėjo būti padaryta labai greitai. Ji truko vos 20 min. Buvo kraujavimo pavojus, anemija, reikėjo greitai operuoti, buvo pajungta dirbtinio plaučio ventiliacija, širdies veiklos palaikymas… buvo abejonių, ar mergaitė atlaikys operaciją. Bet būklę pavyko stabilizuoti, žarnynas pradėjo veikti. Mergaitė dabar yra 5 kg svorio, jos laukia dar viena operacija, kada sujungsime žarnyną“, – pasakojo chirurgas.
Klaudijos gydytoja neonatologė Vaida Aleksejūnė pasakojo, kad toks atvejis išties yra išskirtinis. „Tokių pacientų gydymas kelia daugybę ne tik medicininių, bet ir technologinių iššūkių, nes ne visada turime tokios mažos įrangos. Bet Klaudija gimė 22 savaičių ir buvo iškart aktyvi, neįtikėtinai stipri, ir kovojo už savo gyvybę nuo pirmųjų dienų. Toks pacientas telpa į delną, tai kelia iššūkių slaugoje. Du mėnesius jai buvo prijungta dirbtinė plaučių ventiliacija, atliktos 6 eritrocitų ir trombocitų masės transfuzijos, atlikta operacija, jai esant apie 400 g svorio. Iš viso ji ligoninėje praleido daugiau nei 4 mėnesius“, – teigė gydytoja. Tai mažiausia mergaitė Lietuvoje, kuriai buvo atlikta operacija.
Pasekmių turėtų nelikti
Medikai taip pat džiaugėsi, kad Lietuvoje neišnešiotų naujagimių skaičius yra mažesnis nei bendras vidurkis pasaulyje ir išlieka stabilus. Paklausti, kokios priežastys galėjo sukelti tokį ankstyvų gimdymą, medikai konkrečiai pasakyti negalėjo. „Priežasčių būna įvairių. Galima skirstyti – mamos, vaikelio ir išorines. Mamos ligos, infekcijos, žalingi įpročiai, dvyniai gali būti. O jei naujagimis turi apsigimimą, ligas, jos irgi gali paskatinti neišnešiotumą“, – pasakojo R. Tamelienė.
Paklaustas apie tokio gimdymo tolimesnes pasekmes naujagimei, chirurgas sakė, kad neturėtų kilti jokių bėdų. „Mergaitei teko pašalinti vos mažiau nei 10 proc. žarnyno, todėl neturėtų būti jokių pasekmių. Jau ir dabar matosi, kad ji valgo įprastą maistą, jos svoris auga, medžiagos pasisavinamos, tad viskas turėtų būti gerai“, – teigė medikas.
„Delfi“ primena, kad tai – itin retas atvejis. Prieš šešerius metus Kauno klinikose pasaulį išvydo ir išgyveno mažiausias naujagimis – vos 350 gramų svėrusi mergaitė, gimusi 22 nėštumo savaitę.