Ką gyventojai gautų mainais?
Persiregistravusiems ir Vilniuje gyvenamąją vietą deklaravusiems gyventojams, kaip „Delfi“ nurodė Vilniaus miesto savivaldybės Finansų skyriaus vedėjas Julius Lukošius, bus suteikiama finansinė paskata, vienkartinis dovanų paketas.
Siūlomos iniciatyvos tikslas nėra į Vilnių pritraukti daugiau gyventojų, bet atkreipti gyventojų dėmesį į gyvenamosios vietos deklaravimo problematiką ir paskatinti persiregistruoti.
Konkretaus skaičiaus, kiek šiuo metu sostinėje gyvena asmenų, kurie čia nedeklaravo gyvenamosios vietos, nėra.
„Tiksliai atsakyti yra tikrai sudėtinga, bet poliklinikose matome šimtu tūkstančiu daugiau klientų, nei mieste yra deklaruotų gyventojų, aukštosiose mokyklose 30 tūkst. daugiau studentų, nei jų deklaravę gyvenamąją vietą Vilniuje“, – su žurnalistais pasidalijo J. Lukošius. Tai reiškia, kad sostinė praranda pajamas: žmonės kasdien naudojasi viešąja infrastruktūra ir kitomis paslaugomis, bet jų mokesčių dalis nenukeliauja į šios savivaldybės biudžetą.
Miesto tarybai pritarus, kampanija oficialiai prasideda nuo rugsėjo 26 d. ir tęstųsi iki gruodžio 31 d. Tai reiškia, kad tik šiuo laikotarpiu užpildžius specialią paraišką ir ją patenkinus, vilniečiai galės sulaukti dovanų ir finansinių paskatų.
Taigi, jau 2026 m. gyventoją pasiektų vienkartinis 50 eurų vertės dovanų paketas (10 vilniaus viešojo transporto bilietų, 2 kvietimai į „Skalvijos“ kino centrą, kvietimas į Lazdynų baseiną, kelionės bilietas sostinės elektriniu laivu).
2027 m. ir 2028 m., kai žmogus jau būtų metus pragyvenęs mieste, prasidėtų finansinė paskata. Būtų sudaroma galimybė susigrąžinti dalį jau sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Skaičiuojama, kad leista susigrąžinti iki 50 proc., kas atitenka miestui nuo asmens sumokėtų mokesčių.
Tiesa, suma negalėtų būti didesnė nei 500 eurų per metus ir ne didesnė nei 1000 eurų per dvejus metus.
1145,5 euro – tiek vidutiniškai vienas žmogus miesto biudžetą papildo kiekvienais metais, pabrėžia savivaldybės atstovas. Tai reiškia, kad net ir atėmus dovanų paketą ir finansinę paramą, miesto biudžetas sulauktų daugiau nei pusę minėtos sumos. Tikinama, kad modelis suprojektuotas taip, kad nebūtų nuostolingas savivaldybei.
Kodėl gyventojai neskuba deklaruoti gyvenamosios vietos? „Šios problemos šaknų gali būti daug. Dažniausiai tai yra susiję su tuo, kad žmonės nejaučia poreikio deklaruoti gyvenamąją vietą Vilniuje, nemato bėdos. Kartais ir nesupranta, jog jų mokesčiai nukeliauja kitoms savivaldybėms ir dėl to nukenčia miestas, kuriame jie gyvena.
Mes turime nepasitenkinimą prastesniu viešuoju transportu ar įstaigų trūkumu, bet tai taip pat yra susiję su tuo, kad mieste gyvena žmonės, kurių mokesčiai nukeliauja kitoms savivaldybėms“, – paaiškino savivaldybės atstovas J. Lukošius.
Taryba pritarė siūlymui 
Trečiadienį posėdyje posėdžiavusių politikų nuomonės išsiskyrė ir užvirė diskusija. Vieni gyrė šią kampaniją ir įžvelgė teigiamą pusę, o kiti tai vadino „absurdu“ – mat tai nesąžininga prieš tuos miestiečius, kurie Vilniuje gyvena keliasdešimt metų, moka mokesčius, bet negauna tokių paskatų, o tokia priemone skatinama „papirkti“ gyventojus.
Kelti klausimai apie administravimo kaštus, ar teisiškai tokia tvarka atitinka mokestinius reikalavimus, kokio aktyvumo tikimasi, ar centrinė valdžia dėl padidėjusių biudžeto įplaukų nepadidins įsipareigojimų sostinei.
Iniciatyvą pristačiusio J. Lukošiaus teigimu, papildomai nebus skiriama žmogiškųjų išteklių, nes dalis procesų bus automatizuoti, o dovanų paketas gyventojus pasieks el. priemonėmis.
Be to, šis siūlymas aptartas ir su teisininkais, kad šią idėją būtų galima įgyvendinti galiojančių teisės aktų rėmuose. Pabrėžta, kad šia iniciatyva nesiekiama skatinti asmenis meluoti apie gyvenamąją vietą, o paskatinti sostinėje gyvenančius asmenis persiregistruoti.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariams atidavus balsą, siūlomai iniciatyvai pritarė 32 asmenys, prieš pasisakė 7, o susilaikė 6.
Posėdyje pirmininkavęs miesto meras Valdas Benkunskas kvietė palaikyti šią iniciatyvą, nes teigė matantis „didelę prasmę“. „ Nėra jokio sukčiavimo, nėra jokio falsifikavimo dėl gyvenamosios vietos. Nesiūlome fiktyviai deklaruoti kažkokiame bute Gedimino prospekte.
Šios tvarkos sėkmė priklausys nuo komunikacijos, kaip mums pavyks pasiekti tuos pačius universitetus, studentus, kaip pavyks skaidrinti būsto nuomos rinką ir panašius dalykus“, – kalbėjo sostinės meras.
Naujausiais duomenimis, Vilniaus mieste oficialiai yra 632 tūkst. deklaruotų gyventojų.
Apie 100 tūkst. žmonių – tiek gyvena Vilniuje, bet deklaruoti kitur
Vilniaus miesto savivaldybės meras Valdas Benkunskas „Facebook“ paskyroje jau anksčiau buvo užsiminęs, kad netrukus žada paskelbti, ko imsis, kad didesnis Vilniaus biudžetas reikštų ir daugiau darbų sostinei.
„Kartais žmonės (dažnai iš kitų savivaldybių) mėgsta baksnoti pirštu, koks didelis yra Vilniaus biudžetas. Milijardinis! Na, juk čia gyvena kas penktas Lietuvos gyventojas, todėl natūralu, kad miestiečiai suneša didelį kiekį mokesčių į bendrą katilą. Tiesa, valstybė po to 400 mln. iš vilniečių atiduoda kitoms savivaldybėms, bet, matyt, tokia sostinės dalia.
Visgi visi, kas mato dideles Vilniaus pajamas, dažnai užsimerkia ties išlaidomis. O jų augančiam miestui reikia itin daug. Dažnai kartoju, kad per paskutinius 10 metų Vilnius vien oficialiai priaugo 70 tūkst. gyventojų: mums trūksta mokyklų, kelių, darželių, baseinų, vis dar gatvėse matome ir vieną kitą senąją Škodą. Augančiam miestui reikia didelių resursų, kad spėtų iš paskos ir galėtų pakankamai investuoti į paslaugas ir infrastruktūrą“, – socialiniame tinkle rašė V. Benkunskas.
Kaip teigė, matoma didelį potencialą turinti niša – Vilniuje gyvenantys, bet Skuode ar bet kurioje kitoje savivaldybėje registruoti žmonės. Sveikatos įstaigų duomenys parodė, kad tokių asmenų gali būti apie 100 tūkst.
„Kitas rodmuo – didelė dalis neįsiregistravusių asmenų yra studentai (skaičiuojame, kad deklaravę 17 iš 50 tūkst.). O matematika paprasta – vienas asmuo deklaravęs gyvenamąją vietą Vilniuje miestui reiškia apie 1000 Eur į bendrą biudžetą. Taigi, jeigu pavyktų įtikinti persiregistruoti 1000 žmonių, tai reikštų papildomą milijoną į biudžetą, jeigu 10 tūkst. – 10 milijonų ir t.t.“ – dėstė sostinės vadovas
Anot mero, atlikta apklausa parodė, kad 73 proc. vilniečių supranta, kad miesto biudžetas priklauso nuo užsiregistravusių skaičiaus, 82 proc. mano, kad nedeklaravę vietos vilniečiai turi neigiamos įtakos Vilniaus miestui, o 87 proc. laikosi nuomonės, kad savivaldybė turėtų labiau motyvuoti gyventojus oficialiai registruotis Vilniuje.