Už įstatymą balsavo opozicijos atstovai ir Žaliųjų ir ūkininkų sąjunga (ZZS).
Įstatymo projektą pateikė opozicinė partija „Latvia First“ (LPV), tačiau jį palaikė ir kitos opozicinės partijos – Nacionalinis aljansas (NA), Jungtinis sąrašas (AS) ir „Už stabilumą“, taip pat kai kurie ZZS partijos politikai iš valdančiosios koalicijos. Prieš pasitraukimą iš konvencijos balsavo valdančiosios partijos „New Unity“ (JV) ir „Progressives“.
Už pasitraukimą balsavo 56 parlamentarai, prieš – 32, susilaikė 2. Įstatymo projektą Saeima svarstė daugiau nei 13 valandų. Įstatymas buvo priimtas skubos tvarka, tačiau nebuvo patvirtintas 2/3 dauguma, todėl prezidentas gali nuspręsti jo nepasirašyti ir grąžinti antram svarstymui.
Priešininkai taip pat siūlo kitus būdus, kaip sustabdyti ar atidėti įstatymo įsigaliojimą – kreiptis į Konstitucinį teismą arba prašyti prezidento laikinai sustabdyti pasirašymą, suteikiant laiką surinkti parašus referendumo iniciatyvai.
LPV pradinis įstatymo projektas neturėjo net anotacijos ar pagrindimo, tačiau partija tai pateikė per kelias savaites. Pasak LPV, dabartinė Stambulo konvencijos įgyvendinimo praktika neužtikrina aiškumo, ar valstybės ir savivaldybių institucijos kiekvienu atveju tikrai imasi priemonių prieš smurtą ir jo riziką pagal konvencijos principus.
Latvija tapo viena iš nedaugelio Europos šalių, nusprendusių pasitraukti iš Stambulo konvencijos, kurią dauguma ES valstybių laiko svarbia priemone kovai su smurtu prieš moteris ir artimoje aplinkoje.
Sprendimas jau sulaukė kritikos tiek iš tarptautinių organizacijų, tiek iš žmogaus teisių aktyvistų, kurie teigia, kad pasitraukimas gali pakenkti moterų saugumui ir prevencijos mechanizmams šalyje.