1 nuotr.
Jei Vyriausybė pritars VRM siūlymui, ukrainietės vis dar galės lengvai gauti leidimą gyventi Lietuvoje, o ukrainiečiams bus sunkiau. Eltos nuotr.
Tačiau nustatoma nauja laikinosios apsaugos suteikimo sąlyga – būti įvykdžius karo prievolę Ukrainoje.
Galiojančius leidimus laikinai gyventi Lietuvoje laikinosios apsaugos pagrindu turi 52 tūkst. asmenų.
Migracijos departamentas kasdien registruoja naujus prašymus (po 30-40 tokių prašymų) išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” pagrindu.
Vidaus reikalų ministerija nutarimo projektą keičia atsižvelgdama į ES Tarybos sprendimą, kuriuo ir nuspręsta būtent metams pratęsti laikinosios apsaugos terminą dar vieniems metams.
Bet dabar ukrainiečiai turės pateikti įrodymą, jog jie laikosi savo karinių įsipareigojimų. Nurodoma: „Yra svarbu, kad valstybių narių institucijos galėtų greitai patikrinti, ar asmenims buvo leista teisėtai išvykti iš Ukrainos teritorijos, ir, visų pirma, ar tie asmenys laikosi savo karo prievolininko pareigų.
Tame kontekste tokį teisėtą išvykimą įrodo arba teisėtas sienos kirtimas išvykstant iš Ukrainos teritorijos, arba išvykimo spaudas pase.
Tais atvejais, kai toks teisėtas išvykimas negali būti patvirtintas, siekiant pasinaudoti laikinąja apsauga, turėtų būti reikalaujama, kad atitinkamas asmuo valstybės narės institucijoms pateiktų lengvai patikrinamą oficialų dokumentą popierine ar elektronine forma, pavyzdžiui, paraiškoje „Reserv+”, kuriuo patvirtinama, kad tas asmuo yra atleistas nuo karo prievolės arba kad ją yra atlikęs.
„Pažymėtina, jog pareiga įrodyti, kad laikinosios apsaugos prašantis asmuo laikosi savo karo prievolininko pareigų, tenka pačiam asmeniui”.
Nauja sąlyga – būti įvykdžius karo prievolę Ukrainoje – netaikoma asmenims, kuriems bet kurioje ES valstybėje narėje buvo suteikta laikinoji apsauga iki 2026 m. rugpjūčio 4 d. ir kurie po 2026 m. rugpjūčio 4 d. laikinosios apsaugos statusą nenutrūkstamai išlaiko.
Tai – ne viena su Lietuvos Vyriausybe ir Ukraina susijusi naujiena: vėl skirsime milijonus eurų nuo karo nukentėjusiai ir tebekenčiančiai šaliai.
2026 m. spalio 14-17 d. vyks Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo metinis susitikimas, kurio metu organizuojamas 10-asis ministrų apskritojo stalo renginys, skirtas Ukrainai paremti.
Šiame renginyje valstybės donorės informuos apie savo planuojamus įnašus Tarptautinės plėtros asociacijos Krizės priemonės Specialiajai Ukrainos atkūrimo programai įgyvendinti.
Pažymėtina, kad 2026 m. rugpjūčio 6 d. gautas Ukrainos finansų ministro laiškas su prašymu Lietuvai finansiškai prisidėti prie programos1 įgyvendinimo. Atsižvelgiant į šios programos efektyvumą, siūloma, kad Lietuvos Vyriausybė skirtų 10 mln. eurų įnašą.
2026 m. liepos 16 d. Europos investicijų bankas (EIB) kreipėsi į valstybes nares su prašymu prisidėti prie EIB įsteigto „ES Ukrainai” fondo, nes iki šiol gautos lėšos projektams Ukrainoje įgyvendinti beveik išnaudotos.
Fondas leidžia EIB finansuoti skubius ir svarbius infrastruktūros ir ekonomikos atsparumo stiprinimo projektus Ukrainoje.
Siūloma, kad Lietuva skirtų papildomą 5 mln. eurų įnašą į fondą.
Siekiant užtikrinti įnašų sumokėjimą šiais metais, siūloma skirti Finansų ministerijai 15 mln. eurų, numatant galimybę skolintis valstybės vardu išlaidoms, susijusioms su dalyvavimu ES ir tarptautinėse pagalbos Ukrainai iniciatyvose.