Ar tikrai ten saldu, kad visi taip veržiasi?
Lietuvoje tarp ilgiausiai dirbančių merų pirmauja Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas. Su pertraukomis dirbantis meru (Pasvalio miesto, o paskui – Pasvalio rajono) beveik 30 metų, tačiau daugiau nesiruošiantis kandidatuoti, išeinantis į pensiją.
Tarp ilgiausiai dirbančių ir nuo 2015 m. tiesiogiai renkamų merų yra Šalčininkų rajono meras Zdislavas Palevičius, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas, Birštono merė Nijolė Dirginčienė, Alytaus meras Nerijus Cesiulis, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.
Pastarasis, vadovavęs Druskininkams nuo 2000-ųjų, teismo sprendimu dabar yra nuo pareigų nušalintas. Ne vieną kadenciją dirbančių merų pasitaiko ir kitose savivaldybėse.
Kokia tokio pastovumo priežastis? Kaip juokauja G.Gegužinskas, yra toks posakis, kad savo krašte pranašu nebūsi, todėl jam pasisekė, jog yra kilęs ne iš Pasvalio, bet iš Kauno rajone esančios Garliavos. Kai baigė Žemės ūkio akademiją, gavo su žmona paskyrimą į Pasvalio rajono Joniškėlio žemės ūkio technikumą.
„Gal žmonėms patinka, kaip aš su jais bendrauju? – svarstė G.Gegužinskas. – Visą laiką dirbau biudžetinėse įstaigose, turtų nesusikroviau, turiu sodo namelį – ir viskas. Visi žino, kaip aš gyvenu.”
Žmonės bijo permainų
Mero charizma svarbi, o kitas dalykas – lietuviai nemėgsta permainų, nes merų kaita reiškia ir dalies savivaldybių darbuotojų kaitą. Naujas meras ateina su savo komanda. Tarkime, Pasvalio rajone nedarbas siekia iki 11,8 proc.
O kai po rinkimų pasikeis meras, nedarbo grėsmę pajus 12-os skyrių vedėjai, 34 vyriausieji specialistai, 5 vyresnieji specialistai, 9 seniūnai, 9 jų pavaduotojai, 35 seniūnijų specialistai, 35B lygio, 8 A2 lygio specialistai, 77 kvalifikuoti, 59 nekvalifikuoti darbininkai ir t.t. Jau nekalbant apie tai, jog keistųsi ir 2 vicemerai bei administracijos direktorius.
Gal todėl savivaldybių darbuotojai, bandydami apsidrausti nuo permainų, jau steigia profesines sąjungas. Pavyzdžiui, Radviliškio rajono savivaldybėje profesinė sąjunga veikia nuo šių metų vasario. Profsąjungos veikia ir Kėdainių, Ignalinos, Biržų rajonų savivaldybėse.
Pasvalio rajone dar esama eilinių specialistų. O kai kuriose savivaldybėse, pavyzdžiui, Kalvarijos, kur nedarbas vienas didžiausių Lietuvoje, taip stengiamasi pasirūpinti bent kiek solidesnėmis algomis, kad net specialisto etato neliko. Visi tik vyriausieji arba vyresnieji specialistai.
Priklausomai nuo savivaldybių specifikos, skiriasi ir etatų pavadinimai. Pvz., Šalčininkuose yra 56 komunalinio ūkio specialistai, 5 seniūnijos inžinieriai, Rietavas turi gatvių valytoją. Elektrėnai – akomponiatorių, o Šakių rajonas – 15,5 traktorininko etato ir viešo tualeto prižiūrėtoją.
Algos įslaptintos
Dauguma merų turi po du ar vieną vicemerus. Vilniaus meras – net keturis, o Klaipėdos – tris. Tuo tarpu antrojo pagal dydį Kauno vadovas sugeba darbuotis tik su dviem vicemerais, o Šiauliai turi tik vieną vicemerą.
Merų atlyginimų koeficientai priklauso nuo savivaldybių gyventojų skaičiaus ir politiko stažo. O savivaldybių tarybų eilinių narių atlyginimai apskaičiuojami nuo mero atlyginimo 20 proc. Atlyginimas priklauso ir nuo lankomumo, bet natūralu, kad Vilniaus mero ir tarybos narių algos gerokai skirsis nuo Kazlų Rūdos, Kalvarijos, Pagėgių ar Birštono politikų algų.
Ar lengva eiliniam rinkėjui tuos ganėtinai privačius skaičius pamatyti internete?
Labai lengvai pasiekiami ir aiškiai šie atlyginimų duomenys sudėlioti Birštono. Utenos, Ukmergės, Jonavos, Molėtų, Trakų, Anykščių, Jurbarko, Varėnos, Kelmės, Vilniaus ir Zarasų rajonų savivaldybių svetainėse.
Bet kai kur buvo sunkiau rasti savivaldybių tarybų narių atlyginimus. Švenčionių, Pakruojo, Ignalinos rajonų merų atlyginimus apytikriai „išdavė” tik Dirbtinis intelektas (DI), nes tikslesnių duomenų ir pats nerado.
Sunkoka buvo rasti duomenis Klaipėdos rajono savivaldybėje, o Akmenės rajono savivaldybėje paskutiniai atlyginimai – 2025 m. IV ketvirčio, Tarybos narių – 2024 m. Kai tuo tarpu kitos savivaldybės jau paviešinusios 2026 m. II ketvirčio algas, o tarybų politikų algas – gautas šių metų rugpjūtį.
Jei kas mano, kad savivaldybių tarybų politikai labai pralobsta, tai turbūt klysta. Nes jų algos, net ir neatskaičius mokesčių, nėra labai įspūdingos. O atskaičius mokesčius ir įvertinus lankomumą bei užimamas pareigas, galima gauti į rankas 416,20-843,07 Eur. Tiek rugpjūtį gavo Kelmės rajono politikai. Tiesa, dvi Pagėgių ir vienas Šiaulių rajono politikas atlyginimų visai atsisakė.
Komentuoja Lazdijų tarybos narė, žurnalistė Vilma MATUSEVIČIŪTĖ-DANAUSKIENĖ:
Jei nori dirbti sąžiningai, tai atlyginimas yra katino ašaros ir dar kas įdomiausia – tai nėra netgi tavo atlyginimas. Tai yra traktuojama kaip tam tikra išmokų rūšis tantjemų ekvivalentu. Pagal jį mokami ir visi mokesčiai, bet mes net negauname tų pilnaverčių taškų pensijai apskaičiuoti, kokius gautume, jeigu dirbtume ne už išmokas, bet už atlyginimą kaip visi dirbantieji.
Mes neturime tokių socialinių garantijų, nes tai nėra darbo sutartis, tai kažkoks „katašuniui” numestas atlygis eurais, kad dabar visi galėtų tarybas „drožti” esą gauna algas. Aš manau, kad visi pamatę, kas koks yra savivaldoje darbas, jo tikrai atsižadėtų ir sakytų – eikite jūs su ta savo politika velniop.
Eilinis tarybų narys gauna 20 proc. vietos mero atlyginimo, jie viešai skelbiami iki mokesčių. Bet atmetus mokesčius, aš gaunu 823 eurus ir kažkiek centų. Bet aš gaunu 20 proc. daugiau nei eilinis tarybos narys, nes aš esu komiteto pirmininkė. O eilinis gauna į rankas apie 600 eurų, nors jam lygiai taip pat galioja visos tarybos nario prievolės.
Man keista, kai bandoma traktuoti, kad tarybos narys dirba tik prisijungęs nuotoliu komitete ar atvažiavęs vieną kartą per mėnesį į posėdį. Didžioji dauguma greičiausiai taip ir dirba, bet įstatymas ne taip nurodo. Pavyzdžiui, man kaip Kontrolės komiteto vadovei, reikia žiūrėti, kur eina viešieji pirkimai, kokios yra darbo sąlygos ir t.t. Tu turi žiūrėti, kad kokių „kvarabų” administracija nepridirbtų. Ypač, jei tu esi opozicijoje.
Pas mus dabar atidaryta Bendrojo plano atnaujinimo procedūra, todėl aš privalau sekti savivaldybės duomenų bazėje ar kas nors nebando tvarkytis sau prie ežerų, nes toks įprotis jau yra. Be to – tenka rengti visokių sprendimų projektus ir t.t., o svarbiausia – žmonės skambina, kviečiasi, nes turi įvairių problemų. Kitą kartą gali jas telefonu išspręsti, bet kol nepajudini, tol nejuda, tenka ir važinėti.
Darbo yra, bet, aišku, jeigu nenori, gali miegoti.
Plius – galioja visokie draudimai, galimi interesų konfliktai, jų derinimai, nes mus stebi ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Negali bet kur įsidarbinti, bet kam suteikti paslaugas – tiesiog tau iškart užsidega raudonos linijos. Praktiškai provincijoje net darbo negali normalaus rasti, VTEK iškart įjungia raudoną šviesoforą. Nors rajonuose faktiškai be viešojo sektoriaus nėra verslo.
Todėl žmonės bijo keisti merus, kad kitas neatsivestų savo komandos, o senos neišmestų. Šitas baimės faktorius yra baisiai svarbus provincijoje, nes didžiausias darbdavys rajone yra savivaldybė su savo administracijos įstaigomis bei padaliniais.
Tai yra tragedija. Žmogus yra visiškai priklausomas. Lazdijuose – dar viena tendencija.
Merė Ausma Miškinienė kiša „demokratus” į visokias atsilaisvinusias vietas, kurios stovėjo pusę kadencijos tuščios. O dabar visur kaišioja, kad turėtų darbą, kaip juokaujame, jos „rankinukų nešiotojai”. Visur vien „demokratai” – iš Marijampolės, iš Alytaus, iš kur tik nori! Vien tik „partinukai”. Nes nežino, kas bus po kadencijos pabaigos, todėl visokius politinio pasitikėjimo patarėjus, padėjėjus bando į biudžetines įstaigas sukišti.
Aš tikrai maniau, kad yra savivaldybėje sąlygos, yra instrumentų, su kuriais gali pakeisti, nuveikti daugiau negu dirbdama žurnaliste, tačiau bėda yra ta, kad tu nieko ten negali pakeisti, jeigu ateini vienas, be komandos.
Tu tada esi blogas, tau daromas spaudimas, bet manęs labai nepaspausi. Tai tada valdantieji susigyvena su tavimi kaip su liga ir raminasi, kad kadencija baigsis ir tu išeisi. Aš seniau nepateisindavau žmonių, kurie, būdami aktyvūs, vis vien neina į politiką, o dabar jau pateisinu.
O šiaip provincijų valdantieji gali išsidirbinėti kiek nori, bet tuoj nebus čia žmonų ir nebus valdininkams iš ko mokėti algų. Provincijų mažosios savivaldybės kada nors bus panaikintos ir bus įvestas tiesioginis Vyriausybės valdymas per savo atstovą.
