„Zumapress“/„Scanpix“/Karas Ukrainoje
Kovų dėl strategiškai svarbaus Pokrovsko miesto Rytų Ukrainoje paaštrėjimas išryškina gilią Kyjivo problemą – Ukrainos kariuomenės personalo trūkumą, kuris vis labiau riboja gebėjimą išlaikyti frontą. Apie tai rašoma Amerikos analitinio centro „Atlantic Council“ ataskaitoje.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę apie situaciją šia kryptimi sakė: „Ukrainos kariai Pokrovsko fronte vis dar aštuonis kartus nusileidžia Rusijos kariuomenei.“
„Po trejų su puse metų herojiško ir itin kruvino pasipriešinimo kyla baimė, kad Ukraina gali priartėti prie ribos, kai šaliai gali nebeužtekti karių efektyviai ginti fronto liniją“, – teigia analitikai.
Plataus masto invazijos pradžioje masinis savanorių antplūdis leido padidinti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų skaičių iki maždaug milijono karių. Tačiau užsitęsęs konfliktas, dideli kariniai nuostoliai ir išaugęs dezertyravimo atvejų skaičius palaipsniui išsekino rezervus.
Pokrovskas / Alina Smutko / REUTERS
Analitikai pažymi, kad atskirų dalinių vadovybės ėmėsi rengti savo patrauklias reklamos kampanijas, siekdamos pritraukti naujokų, tuo tarpu karo prievolės pareigūnai pagarsėjo tuo, kad gatvėse sulaiko šaukiamojo amžiaus vyrus ir išveda juos į karinius dalinius.
Politinis sprendimas nemažinti šaukimo amžiaus nuo 25 iki 18 metų taip pat sulaukė kritikos tiek šalies viduje, tiek tarp Vakarų partnerių. Vietoj to valdžia skatino savanorių, kurių amžius 18–25 metai, pritraukimo programas, tačiau šios priemonės kol kas neužpildė spragų fronto daliniuose.
Kitas veiksnys, dar labiau paaštrinęs krizę, yra kelionių apribojimų jauniems vyrams sušvelninimas. Pasak britų laikraščio „The Telegraph“, po to, kai dalis apribojimų buvo panaikinta, per maždaug du mėnesius šalį paliko apie 100 tūkstančių 18–22 metų ukrainiečių vyrų. Šis masinis išvykimas sukėlė ne tik karinio personalo trūkumą – jis taip pat dar labiau apsunkino darbo jėgos padėtį ekonomikoje ir gyvybiškai svarbiuose sektoriuose.
Maskva taip pat susiduria su sunkumais papildydama savo pajėgas, patirdama katastrofiškus nuostolius Ukrainoje, kurie gerokai viršija žuvusiųjų skaičių visuose kituose Kremliaus karuose nuo 1945 metų. Iš pradžių Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas mėgino spręsti šią problemą, 2022 m. rugsėjį paskelbdamas dalinę mobilizaciją, tačiau šis žingsnis pasirodė itin nepopuliarus ir paskatino apie milijoną jaunų rusų pabėgti iš šalies.
Vietoj to Kremlius įvedė dosnių finansinių paskatų sistemą – siūlomi didžiuliai pasirašymo priedai ir solidūs mėnesiniai atlyginimai, siekiant pritraukti savanorius, pasirengusius prisijungti prie karo. Nors šių išmokų sumas teko ne kartą didinti, toks požiūris leido užtikrinti maždaug trisdešimt tūkstančių naujų naujokų kas mėnesį.
Toks požiūris lemia laipsnišką Rusijos pajėgų skaitinį pranašumą prieš Ukrainą, kurio poveikis jaučiamas didelėje fronto dalyje.
Karščiausiu tašku išlieka kovos Donecko srityje, kur Rusija stengiasi užimti Pokrovską. Šio miesto praradimas būtų reikšminga simbolinė ir taktinė sėkmė Kremliui bei dar labiau sustiprintų „pergalių išsekimo būdu“ – strategijos, kurios laikosi Rusijos vadovybė – argumentą.
Kyjivui pasirinkimų lieka nedaug, o jie – politiškai skausmingi. Šaukimo amžiaus sumažinimas galėtų greitai padidinti kariuomenės gretas, tačiau rizikuotų pakirsti visuomenės sutarimą ir moralę. Alternatyvos, tokios kaip rotacijos reformos ar geresnės tarnybos sąlygos, galėtų padėti atkurti pasitikėjimą tarnyba, tačiau tam prireiktų laiko ir išteklių.
Analitikai apibendrino:
„Dabar užgrūdinta, bet išsekusi ir skaičiumi mažesnė Ukrainos kariuomenė neturi kito pasirinkimo, kaip tik išlikti gynyboje. Ukrainos vadams teks būti pasirengusiems atsisakyti teritorijų, kai tai būtina siekiant išsaugoti brangius kovinius pajėgumus, kartu ieškant galimybių maksimaliai didinti priešo nuostolius. Tikslas turėtų būti atremti Rusijos puolimą tol, kol didžiuliai nuostoliai fronte, stiprėjantys smūgiai ir gilėjanti ekonominė krizė galiausiai privers Putiną sėsti prie derybų stalo.“