Jis parengė tai numatantį Motorinių transporto priemonių prabangos mokesčio įstatymo projektą.
Pasak K. Neimanto, galingi automobiliai nėra pirmojo reikalingumo prekė, tai yra prabangos prekė. Jo duomenimis, registruotų automobilių, kurių galingumas viršija 150 kW, Lietuvoje yra mažiau nei 20 proc. Todėl, parlamentaro teigimu, siūlomas įstatymo projektas palies tik išskirtinę galingų automobilių savininkų grupę.
„Siūlydami apmokestinti prabangias prekes, mažiname socialinę atskirtį ir skatiname turtingesnius asmenis labiau prisidėti prie valstybės biudžeto“, – sako iniciatyvos autorius K. Neimantas.
Projektas numato, kad automobilis būtų apmokestinamas 1 proc. nuo jo vertės, jei variklio galingumas yra nuo 151 iki 300 kW. Jei jis kainuotų, pavyzdžiui, 100 tūkst. eurų, tai paplonintų savininko kišenę 1 tūkst. eurų.
2 proc. mokesčio tarifas grėstų automobiliams, kurių variklio galia didesnė nei 300 kW. Šis mokestis paliestų itin prabangius, galingus, pavyzdžiui, sportinius automobilius.
Pagal pasiūlytą projektą, mokesčio išvengtų automobiliai, kurių variklio galia mažesnė nei 150 kW.
„Beveik 81 proc. Lietuvoje užregistruotų automobilių yra iki 150 kW galios. Didžioji dalis tokių automobilių nebūtų apmokestinta prabangos mokesčiu. Jei žmogus renkasi automobilį iki 150 kW galios, kurio pakanka kasdienei veiklai, jis galėtų išvengti šito mokesčio“, – Eltai sakė K. Neimantas.
Tiesa, tam tikrų automobilių savininkai galėtų tikėtis mokesčio išimčių. Pavyzdžiui, tuo atveju, jei automobilio kaina yra ne didesnė nei 20 proc. praeitų metų vidutinės panašių transporto priemonių kainos.
K. Neimanto duomenimis, 2024 m. naujų, Lietuvoje pirktų automobilių vidutinė kaina siekė apie 60 tūkst. eurų.
„Pritaikant įstatymo projekte pasiūlytą 20 proc. formulę, į apmokestinimo lauką nepatektų nauji, iki 150 kW galios automobiliai, kurių kaina yra iki 75 tūkst. eurų. Tokie automobiliai nebūtų traktuojami kaip prabangos prekė. Bet jeigu jis silpnesnis negu 150 kW, bet jo kaina bus didesnė, tai reiškia, kad automobilis yra ženkliai statistiškai brangesnis negu Lietuvoje perkamas vidutinis naujas automobilis. Tokiu atveju žmogus, norintis pirkti prabangesnį automobilį šitoje klasėje, taip pat turėtų susimokėti mokestį – 1 proc. nuo automobilio vertės“, – komentavo K. Neimantas.
Parlamentaras taip pat siūlo numatyti mokesčio lengvatą susituokusioms šeimoms, auginančioms 2 ir daugiau vaikų. Jei Seimas pritartų, naujo mokesčio joms nereikėtų mokėti, perkant didesnį automobilį, kurio galingumas iki 250 kW. Tačiau išimtis būtų taikoma tik pigesniems automobiliams, kurių kaina ne didesnė nei 20 proc. praeitų metų jų vidutinės rinkos kainos.
„Siūlau taikyti lengvatą, nes šeimoms su vaikais reikia didesnių automobilių. Tokios šeimos nemokėtų mokesčio, jei automobilis būtų iki 250 kW galios ir kainuotų apie 75 tūkst. eurų. Bet jeigu jis brangesnis, tokia šeima būtų traktuojama kaip pasiturinti, galinti leisti sau turėti prabangos prekę ne tik dėl šeimos poreikių, bet ir dėl asmeninių reikmių. Manau, kad tokiu atveju jos turi galimybę susimokėti prabangos mokestį valstybei“, – sakė K. Neimantas.
Jis siūlo, kad šis papildomas mokestis būtų sumokamas registruojant transporto priemonę.
K. Neimanto skaičiavimais, jei toks įstatymas būtų galiojęs 2024 metais, valstybės biudžetas papildomai būtų gavęs apie 25 mln. eurų.
„Kadangi automobilių kainos auga kasmet, tai kiekvienais metais didėtų į biudžetą surenkamų pinigų kiekis“, – sakė jis.
K. Neimanto teigimu, daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių, pavyzdžiui, Lenkijoje, Latvijoje, jau yra taikomi papildomi mokesčiai didelio galingumo automobiliams.
Šiuo metu Lietuvoje transporto priemonės neapmokestinamos prabangos mokesčiu.