Brent naftos kainų vidurkis spalio 5–9 dienomis siekė 102 JAV dolerių už barelį ir buvo 1,2 proc. mažesnis nei ankstesnę savaitę (103,2 USD/bbl).
Pagal naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiu laikotarpius bus 1–3 USD/bbl didesnės, nei buvo prognozuojama prieš savaitę.
Naftos kainų vidurkiai ateinančius dvejus metus gali svyruoti 76–105 USD/bbl ribose.
Degalų vidutinės kainos per savaitę Lietuvos degalinėse nežymiai sumažėjo.
Agentūros duomenimis, dyzelino kaina traukėsi 2,16 proc. iki 2,22 euro, benzino kaina – 2,02 proc. 1,92 euro. Tuo metu suskystintos naftos dujos (SND) per savaitę pabrango 1,32 proc. – iki 0,84 euro.
Kiti energijos ištekliai brango
Vidutinė didmeninė dujų kaina Nyderlandų prekybos taške TTF aptariamu laikotarpiu didėjo 0,86 proc. ir savaitės kainų vidurkis sudarė 74,21 euro už megavatvalandę (MWh).
Ankstesnę savaitę vidutinė dujų kaina siekė 73,6 Eur/MWh. Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu gamtinių dujų kainų TTF savaitės vidurkis buvo 31,89 Eur/MWh, 2024-aisiais tuo pačiu metu – 39,22 Eur/MWh.
Pasak agentūros, šiuo metu dujų kainos yra didžiausios nuo 2023 metų.
„Dujos kainuoja daugiau nei dvigubai daugiau nei prieš metus tuo pačiu laikotarpiu. Nuo sausio pradžios, kai dujos kainavo mažiausiai šiemet (28,05 Eur/MWh), jos pabrango 164,6 proc. Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos 1–6 Eur/MWh didesnės, nei buvo manoma prieš savaitę – jos gali svyruoti 36–81 Eur/MWh ribose“, – pranešime teigia LEA.
Inčukalnio dujų saugykla šiuo metu užpildyta apie 49,61 proc., o Europos saugyklos – apie 73,6 proc.
Per savaitę per Klaipėdos SGD terminalą rinkai taip pat patiekta 261,12 gigavatvalandžių (GWh) gamtinių dujų.
Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 19,36 proc. – suvartota 76,57 GWh dujų.
Dar 257,85 GWh gamtinių dujų buvo išsiųsta į Latviją. Biodujų gamyklose pagaminta 9,8 GWh dujų, arba 25,96 proc. daugiau nei ankstesnę savaitą (7,78 GWh).
Biokuro kaina praėjusią savaitę Lietuvoje didėjo 3,7 proc. ir siekė 30,81 Eur/MWh. Ilgalaikių biokuro sandorių vidutinė kaina augo 0,3 proc. ir siekia 31,1 Eur/MWh – tai 50 proc. daugiau nei prieš metus tuo pačiu laikotarpiu.
Palyginimui, pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 20,17 Eur/MWh, o 2024-ųjų tą pačią savaitę – 19,37 Eur/MWh. Kainos augimas šiemet rodo mažesnę biokuro pasiūlą, nei yra paklausa.
Biokuro atsargų rezervas, sukauptas naujam šildymo sezonui, per savaitę nepakito. LEA duomenimis, sukaupta 34 proc. reikiamo kuro kiekio, kai ankstesniais metais tuo pačiu laikotarpiu sukauptos atsargos siekdavo apie 35 proc.
Spalį vidutinė šilumos energijos kaina šalyje sumažėjo iki 7,6 ct/kWh, arba 5,82 proc. mažiau nei rugsėjį (8,07 ct/kWh) ir 15,5 proc. daugiau nei prieš metus (6,58 ct/kWh). Lietuvoje šilumos kaina išlieka mažiausia tarp Baltijos šalių.
Didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 10 proc. – nuo 73,2 Eur/MWh iki 80,5 Eur/MWh.
Kaip teigia agentūra, didmeninės elektros kainos vidurkis didėjo dėl Švedijos „Oskarshamn 3“ branduolinės elektrinės bloko sustabdymo spalio 6–9 d. naujos įrangos bandymams.
Elektros energijos vartojimas šalyje spalio 5–11 d., palyginti su ankstesne savaite, didėjo 2,3 proc. – iki 238,4 GWh. Vartojimas šiemet 10 proc. didesnis, nei buvo 2025 m. tą pačią savaitę (216,7 GWh). Palyginti su ankstesne savaite, poreikis padidėjo 3,8 proc. – iki 263,7 GWh.
Bendra elektros gamyba Lietuvoje per savaitę padidėjo 31,7 proc. ir siekė 239,9 GWh. Šalyje pasigaminta 101 proc. visos suvartotos elektros energijos, ankstesnę savaitę – apie 78 proc.
Anot agentūros, šiemet nacionalinė elektros generacija yra apie 42 proc. didesnė, palyginti su praėjusių metų ta pačia savaite. Pernai tuo pačiu metu vietoje pasigaminta 169,5 GWh, arba apie 78 proc. suvartotos elektros.
„Šiemet turėjome 101 d., iš kurių 12 pilnų savaičių, kai vietinė elektros gamyba tenkino šalies suvartojimą ir 69 d., iš jų pilnas 4 savaites, kai bendras šalies elektros poreikis buvo pilnai patenkintas“, – pranešime nurodė LEA.
Daugiausia elektros energijos per savaitę pagamino vėjo elektrinės – jų generacija augo 124,3 proc. iki 167,1 GWh. Saulės elektrinių gamyba sumenko 44,7 proc. iki 35,2 GWh.
Hidroelektrinės šalyje nagrinėjamą savaitę pagamino 13,4 GWh, arba13,3 proc. mažiau, o šiluminių elektrinių gamyba smuktelėjo 18,3 proc. iki 13 GWh.