Senjorai. Jon Tyson/Unsplash nuotrauka

Vyriausybė pristatė 2026 m. biudžetą, kuriame žadamas pensijų šuolis ir rekordinės gynybos išlaidos

Spalio 16 dieną Vyriausybė patvirtino 2026 metų valstybės biudžeto projektą, kurio pagrindiniai prioritetai – žmonių pajamų didinimas, socialinis saugumas, gynyba ir infrastruktūros plėtra. Pasak premjerės Ingos Ruginienės, šis biudžetas „atspindi Vyriausybės programinius įsipareigojimus ir mūsų laikmečio iššūkius“.

„Greta rekordinio gynybos poreikių finansavimo numatytas ir augantis minimalus mėnesinis atlyginimas, didesnis dėmesys socialiai jautriausioms sritims bei įvairių sričių darbuotojų užmokesčio augimui“, – sakė premjerė.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas pridūrė, kad biudžetas išlaiko pusiausvyrą tarp „saugumo, socialinio teisingumo ir fiskalinio tvarumo“. Jis pabrėžė, kad 2026 m. senatvės pensijos augs vidutiniškai 12 procentų, o tam bus skirta net 388,4 mln. eurų. Vidutinė senatvės pensija didės nuo 670 iki 750 eurų, o turintiems būtinąjį stažą – iki 810 eurų.

Skaičiai, kurie skamba įspūdingai, bet kas iš to lieka realybėje

Iš pirmo žvilgsnio pensijų didėjimas atrodo reikšmingas – 80 ar net 90 eurų daugiau kas mėnesį. Tačiau žvelgiant į kitus biudžeto duomenis, kai kas verčia suabejoti, ar tai tikras pagerėjimas, o ne skaičių žaismas. Prognozuojama, kad vidutinis darbo užmokestis kitais metais augs 7,3 procento, o metinė infliacija sieks 3,2 procento. Tad realiai pensijų perkamoji galia didės nežymiai.

Dalis pensininkų sako, kad tokie pažadai jiems skamba kaip ironija.

„Kai sako, kad kils 12 procentų, atrodo gražu, bet kai nueini į parduotuvę – viskas brangsta greičiau nei tie procentai. Už elektrą, vaistus, maistą vis tiek palieki viską“, – kalbėjo pensininkė iš Kauno.

2026 metų biudžete socialinei apsaugai numatyta daugiau nei 12,6 mlrd. eurų – beveik 1,1 mlrd. eurų daugiau nei šiemet. Tačiau tai kartu reiškia, kad gynybos finansavimas, sieksiantis 5,38 proc. BVP, taps antru pagal dydį biudžeto išlaidų straipsniu po socialinės apsaugos.

Rekordinės išlaidos gynybai ir infrastruktūrai, bet eilinis žmogus vis dar laukia tikros naudos

Krašto apsaugai skiriama 4,8 mlrd. eurų – beveik 1,6 mlrd. eurų daugiau nei 2025 metais. Šios lėšos bus nukreiptos kariuomenės modernizavimui, ginkluotei ir infrastruktūrai, įskaitant Vokietijos brigados įsikūrimą Lietuvoje iki 2027 m.

Infrastruktūrai skirta 815,5 mln. eurų, o kelių priežiūrai – daugiau kaip 400 mln. eurų. Tuo pat metu minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) augs 11,1 procento – nuo 1038 iki 1153 eurų.

Nepaisant optimistinių skaičių, biudžeto deficitas 2026 m. sieks -2,7 proc. BVP, o valdžios sektoriaus skola išaugs iki 45,1 proc. BVP.

Tad kai Vyriausybė sako, kad „investuoja į saugumą plačiąja prasme – į valstybę, kuri rūpinasi savo sienomis ir savo žmonėmis“, daug kas klausia: ar tie „žmonės“ – tik statistika? Pensininkai laukia pažadų įgyvendinimo ir skaičiuoja ne procentus, o kiek liks eurų po sąskaitų apmokėjimo.