„Nėra nieko panašaus, – aiškino Rusijos lyderis apie „Poseidon“ – branduolinę energiją naudojantį, branduolinį ginklą galintį paleisti povandeninį droną, kuris, kaipa teigė vienas aukštas Rusijos parlamento narys, gali „sunaikinti ištisas valstybes“.
Kai 2018 m. jis buvo pirmą kartą pristatytas, Rusijos žiniasklaida teigė, kad „Poseidon“ galės pasiekti 200 km/h greitį ir lėkti „nuolat kintančiu maršrutu“, dėl kurio jo nebus galima perimti.
V.Putino pareiškimas pasirodė vos kelias dienas po pranešimo, kad Maskva išbandė „neriboto nuotolio“ branduolinę kreiserinę raketą „Burevestnik“.
„Tai unikalus produktas, neturintis sau lygių pasaulyje“, – tikino V.Putinas apie „Burevestnik“, pažymėdamas, kad raketos yra tokios naujos, kad „mes dar turime nustatyti, kas tai yra, kokiai ginklų klasei jos priklauso“.
„Armagedono ginklai – pernelyg galingi, kad būtų naudojami“ 
Arno Strumilos / 15min nuotr./Markas Galeotti
Rusijai nėra neįprasta bandyti ir demonstruoti ginklus. Nepaisant triukšmingo Rusijos pranešimų pobūdžio, jų karinė vertė yra dviprasmiška, skelbia BBC.
„Iš esmės tai yra Armagedono ginklai – pernelyg galingi, kad būtų naudojami, nebent norėtumėte sunaikinti pasaulį“, – BBC sakė Rusijos tyrinėtojas ir ilgametis Rusijos politikos stebėtojas Markas Galeotti.
Atsakomojo smūgio ginklai
Ir „Poseidon“, ir „Burevestnik“ yra antrojo smūgio, atsakomojo smūgio ginklai, pridūrė M.Galeotti, ir net patys aršiausi Kremliaus propagandininkai pripažįsta, kad niekas nesiruošia smogti Rusijai.
2019 m. penki Rusijos branduolinės energetikos inžinieriai žuvo per raketinio variklio sprogimą, kuris, kai kurių Rusijos ir Vakarų ekspertų teigimu, buvo susijęs su „Burevestnik“
Taip pat neaišku, ar šie ginklai iš tikrųjų yra „gyvybingi“, pastebi BBC.
2019 m. penki Rusijos branduolinės energetikos inžinieriai žuvo per raketinio variklio sprogimą, kuris, kai kurių Rusijos ir Vakarų ekspertų teigimu, buvo susijęs su „Burevestnik“.
Po dvejų metų Tarptautinis strateginių studijų institutas (IISS) – Londone įsikūręs analitinis centras, kurio specializacija – pasauliniai konfliktai ir saugumas – pažymėjo, kad Rusija susiduria su „dideliais techniniais sunkumais“, siekdama užtikrinti „patikimą raketos branduolinio variklio veikimą“.
Nei „Poseidon“, nei ‚Burevestnik‘ nėra visiškos naujovės – abi jos pirmą kartą pasauliui buvo pristatytos 2018 m. kaip naujo ginklų masyvo, kurį V.Putinas pavadino „nenugalimu“, dalis.
Taigi vertas dėmesio gali būti ne jų turinys, o pranešimų laikas.
Po keleto audringų JAV prezidento Donaldo Trumpo mėnesių diplomatinių bandymų, kuriais buvo siekiama susodinti Rusiją ir Ukrainą prie derybų stalo, D.Trumpas, regis, atvėso ir nebesistengia visomis išgalėmis užbaigti karo.
Praėjusią savaitę Baltieji rūmai atšaukė D.Trumpo ir V.Putino aukščiausiojo lygio susitikimą, matyt, po to, kai JAV valstybės sekretorius Marco Rubio suprato, kad atotrūkis tarp Maskvos ir Vašingtono pozicijų yra per didelis, kad aukšto lygio susitikimu būtų galima pasiekti reikšmingų rezultatų.
Ne tik nėra jokių užuominų apie tolesnes derybas, bet netrukus po to, kai susitikimas buvo atšauktas, D.Trumpas įvedė sankcijas dviem didžiausioms Rusijos naftos gamintojoms kaip bausmę už tai, kad Maskva nesugebėjo susitarti dėl taikos susitarimo Ukrainoje.
Ir nors jo santykiai su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, regis, vis dar pašliję, panašu, kad D.Trumpą vis labiau erzina Maskvos nepajėgumas, pastebi BBC.
Putinas nori patraukti Trumpo dėmesį branduoliniais bandymais 
„Reuters“/„Scanpix“/Vladimiras Putinas, Donaldas Trumpas
Taigi V.Putinas gali bandyti varžytis dėl D.Trumpo dėmesio.
„D.Trumpui atsukant tai karštą, tai šaltą dušą Ukrainai ar reiškiant simpatijas Rusijai, Maskva turi daugiau kortų nei Kyjivas, – teigė M.Galeotti. – Taigi šiame kontekste [sėkmingi ginklų bandymai] yra labiau susiję su tuo, kad jis manytų, jog Rusija iš tiesų yra galinga.“
Dar viena užuomina galėtų ateiti iš mūšio lauko Ukrainoje.
Tai rodo Rusijos silpnumą 
Rusijos gynybos ministerijos nuotr./Rusijos raketa „Burevestnik“
Praėjus trejiems su puse metų po to, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į kaimyninę šalį, jos kariai ir toliau tik slenka po truputį, o tai kainuoja daugybę žmonių gyvybių ir išteklių, ir akivaizdaus proveržio artimiausiu metu tikėtis neverta.
„Artėja vasaros kovų sezono Ukrainoje pabaiga, o rusams jis klostosi ne itin sėkmingai“, – sakė „McKenzie Intelligence Services“ žvalgybos vadovas Davidas Heathcote’as.
Pranešimus apie „Burevestnik“ ir „Poseidon“ reikėtų vertinti kaip jų įprastinių pajėgų silpnumo atspindį, BBC sakė D.Heathcote’as.
Rusija oficialiai nepriklauso jokiems kariniams aljansams, kurie galėtų būti atgrasymo priemonė, jei jai tektų trauktis, o jos kariuomenė yra susaistyta ir patiria spaudimą Ukrainoje.
Tokiais atvejais, pasak D.Heathcote’o, „rusai visuomet reaguoja nereikalingu ir perdėtu žvanginimu ginklais“.
Nors Maskvos sprendimui viešai paskelbti apie „Burevestnik“ ir „Poseidon“ bandymus tai galėjo turėti įtakos, atrodo, kad šis teiginys jau turėjo apčiuopiamą poveikį – išprovokavo D.Trumpą duoti nurodymą savo kariuomenei atnaujinti branduolinių ginklų bandymus.
D.Trumpas šį žingsnį pateisino kaip būdą neatsilikti nuo kitų šalių, pavyzdžiui, Rusijos ir Kinijos.
„Kitiems atliekant bandymus, manau, kad derėtų, jog mes taip pat tai darytume“, – sakė D.Trumpas, nors greičiausiai prireiks kelių mėnesių, kad JAV po 33 metų pertraukos atnaujintų branduolinius bandymus.
Rusija sureagavo žaibiškai
Kremliaus reakcija į D.Trumpo pareiškimą buvo greita.
V.Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas suabejojo, ar JAV prezidentas buvo teisingai informuotas. Rusijos bandymai „jokiu būdu negali būti interpretuojami kaip branduolinis bandymas“, tikino D.Peskovas.
D.Trumpas nedetalizavo, kokių bandymų atnaujinimų jis norėtų.
Tikėtina, sakė Strateginių studijų instituto tstovas Christopheris Egertonas, kad D.Trumpo sprendimas buvo tiesioginis atsakas į Rusijos atliktą „Burevestnik“ bandymą ir kad JAV gali planuoti atlikti panašius JAV tarpžemyninių balistinių raketų skrydžio bandymus.