1 nuotr.
Asociatyvi EPA-Eltos nuotr.
Pasak leidinio, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas iš esmės sutarė, kad nuo 2035 m. automobilių gamintojai turėtų sumažinti vidutinį išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekį tik 90 proc., o likusių 10 proc. kompensuoti nereikėtų.
Vokietijos vyriausybė pareiškė, kad galutinis susitarimas dar nepasiektas.
Mainais Vokietija, kaip pranešama, sutiko, kad valstybės parama iš esmės būtų teikiama tik 27 ES valstybėse narėse pagamintiems automobiliams, nors į šią sistemą galėtų būti įtraukta ir Jungtinė Karalystė, taip sudarant galimybę subsidijuoti joje pagamintus automobilius.
Prancūzija anksčiau priešinosi planuojamo draudimo švelninimui.
Dviejų didžiausių ES ekonomikų susitarimas galėtų padėti užsitikrinti valstybių narių daugumos paramą.
Gruodį Europos Komisija pasiūlė leisti registruoti naujus automobilius su vidaus degimo varikliais ir po 2035 m., taip pakeičiant anksčiau sutartą laipsniško tokių automobilių atsisakymo planą.
Šio pakeitimo siekė Vokietija.
Pasiūlymus šiuo metu svarsto Europos Parlamentas ir ES valstybės narės.
Kad jie įsigaliotų, jiems turi pritarti abi pusės. Birželį Prancūzija ir dar šešios ES šalys nepritarė taisyklių švelninimui, perspėdamos, kad tai būtų strateginė klaida.
Pagal siūlomą kompromisą automobilių gamintojai turėtų daugiau galimybių ir toliau pardavinėti naujus benzininius bei dyzelinius automobilius, jei jų naujų automobilių parkų vidutinis išmetamo CO2 kiekis neviršytų nustatytos ribos.
Europos Komisija anksčiau siūlė įpareigoti gamintojus likusius 10 proc. kompensuoti naudojant klimatui neutralų kurą arba žaliąjį plieną.
Vokietija anksčiau pasisakė už platesnę valstybės paramos sistemą, į kurią būtų įtraukti ir kitų prekybos partnerių tiekėjai.
Vadina istorine klaida
Transporto sektoriaus organizacija „T&E Germany“ perspėjo, kad šis pasiūlymas būtų „istorinė klaida“.
Organizacijos mobilumo politikos ekspertė Susanne Goetz sukritikavo susitarimą, pareikšdama, kad Vokietijos ir Prancūzijos politikai teigia norintys išsaugoti darbo vietas, tačiau galiausiai gali nulemti Europos automobilių pramonės nuosmukį.
Pasak jos, Europa turi mažinti priklausomybę nuo importuojamos naftos, užtikrinti įperkamų elektromobilių pasiūlą ir suteikti pramonei aiškių paskatų investuoti į elektromobilius bei jų tiekimo grandines.
Europos Parlamento (EP) narys iš Žaliųjų frakcijos Michaelis Blossas, pagrindinis šios frakcijos derybininkas dėl automobilių parkų išmetamo CO2 kiekio ribų, susitarimą pavadino „sparčiai augančio elektromobilių populiarumo stabdžiu“.
„Automobilių pramonė turi ateitį tik tuo atveju, jei Europoje gaminsime gerus ir įperkamus elektromobilius“, – sakė jis.
Laisvosios demokratų partijos (FDP) atstovas transporto politikos klausimais Europos Parlamente Janas-Christophas Oetjenas palankiai įvertino pasiūlymą, pavadindamas jį svarbiu paramos automobilių pramonei signalu.
„Didesnis lankstumas automobilių gamintojams ir technologinis neutralumas siekiant mūsų klimato tikslų naudingi ne tik gamintojams, bet ir tiekėjams“, – sakė jis.