Visų pirma, D. Trumpo administracija ir pats prezidentas liko nustebinti Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo neperkalbamumu.
Per trumpą susitikimą su savo amerikiečiu kolega Marco Rubio rugsėjį jis teigė, esą Ukraina yra „nacių“ gniaužtuose.
Spalio mėnesio telefono pokalbio metu, po kurio ir žlugo Budapešto viršūnių susitikimas, S. Lavrovas iš esmės pakartojo tuos pačius teiginius.
„S. Lavrovas akivaizdžiai pavargęs ir, atrodo, mano, kad turi svarbesnių reikalų nei susitikti ar bendrauti su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, nepaisant to, ko toje situacijoje nori V. Putinas“, – „Financial Times“ teigė su situacija susipažinęs asmuo.
Šaltinių teigimu, D. Trumpą ypač erzina V. Putino bandymai girtis įsivaizduojamomis pergalėmis fronte.
Savo ruožtu, pasak buvusio JAV Nacionalinės žvalgybos tarybos pareigūno Peterio Schroederio, atsakingo už Rusijos klausimus, Kremliaus vadovas taip pat yra „nusivylęs“ D. Trumpu.
„V. Putinas negali priversti D. Trumpo matyti situacijos iš savo perspektyvos ar pakeisti jo politikos“, – teigė buvęs žvalgybos pareigūnas.
Kremlius leidžia suprasti, kad V. Putino ir D. Trumpo abipusio nusivylimo pradžios taškas buvo viršūnių susitikimas Aliaskoje.
Pasak S. Lavrovo, tuomet D. Trumpas palaikė V. Putino idėją dėl būtinybės sudaryti visapusišką taikos susitarimą, tačiau vėliau grįžo prie reikalavimo nedelsiant nutraukti ugnį fronte.
„Kai kalbama tik apie nedelsiamą ugnies nutraukimą, o visa kita paliekama istorijai, tai yra radikalus pokytis. Tai taip pat reiškia, kad europiečiai visais įmanomais būdais bando išsukti šios administracijos rankas“, – teigė S. Lavrovas naujausiame interviu.