Naujienų portalo „Press Gazette“ teigimu, „Meta One“ prenumeratos paslauga pristatyta šį rugsėjį ir yra testuojama. Joje verslo puslapiams siūlomos privilegijos, tokios kaip patvirtinimo ženkleliai, išsamesnė auditorijos analizė ir daugiau turinio planavimo įrankių.
Kartu taip pat pristatytas ir kitas pokytis, jau susilaukęs dėmesio ir Lietuvoje, – mokestis už galimybę skelbti daugiau išorinių nuorodų „Meta“ svetainėse.
Kokios taisyklės galioja dabar?
Šie pokyčiai aprašomi ir „Facebook“ pagalbos centre, polapyje apie nuorodas ir organiškus šio socialinio tinklo įrašus bei komentarus.
„Jei matote įrašų su nuorodomis limitą savo puslapyje, štai kaip tai veikia: galite įtraukti nuorodas į nedaugiau kaip du atskirus įrašus arba komentarus per mėnesį. Su „Meta“ planais limitai bus didesni“, – teigia „Meta“.
Rašoma, jog įprastai limitas atsistato kiekvieno mėnesio pirmą dieną, o su „Meta One“ planu – kas mėnesį, tą dieną, kai atsinaujina prenumerata.
Be to, nepanaudoti įrašai arba komentarai į kitą mėnesį nepersikelia.
Į ribojimą nėra įskaičiuojamos:
-
papildomos nuorodos įrašo, kuriame jau įtraukta nuoroda, komentaruose;
-
nuorodos, nukreipiančios į kitus „Meta“ puslapius, įskaitant „Facebook“, „Instagram“, „WhatsApp“ ir „Threads“;
-
nuorodos afiliacijos partneriams, prijungtiems per „Facebook“ afiliacijos partnerystes;
-
nuorodos reklamose.
Kaip nurodoma, „Meta One“ bandomosios versijos metu tiems, kuriems taikomi apribojimai, norint skelbti aštuonias nuorodas per mėnesį reikėtų mokėti 49,99 JAV dolerio (44,71 euro), 20 nuorodų – 149,99 dolerio (134,15 euro), o už neribotą skaičių – 499,99 USD (402,47 euro).
Su šiais planais numatyta ir daugiau naudų, neįskaitant nuorodų limito.
Pigiausias „Essential“ planas (14,99 dolerio arba 13,41 euro) nesuteikia jokių papildomų nuorodų, lieka galioti dviejų nuorodų per mėnesį limitas.
Kaip rašė „Press Gazette“, portalo žiniomis, nauji apribojimai dėl išorinių nuorodų skaičiaus naujienų leidėjams netaikomi.
Visgi nėra patvirtinta kaip „Meta“ apibrėžia, kas patenka į šią kategoriją – „Press Gazette“ žino atvejų, kai mažiems leidėjams buvo pranešta, jog jie viršijo nemokamų nuorodų limitą.
Soc. tinklų ekspertė: „Meta“ ieško kaip uždirbti
Rinkodaros strategė Laura Domarkė komentare „Delfi“ teigė, jog apie šį „Meta“ eksperimentą buvo girdėjusi ir pasidalino įžvalgomis, kokios galėtų būti pokyčio priežastys.
Socialinių tinklų ekspertė pastebėjo ir, jos vertinimu, įdomų pokytį.
„Anksčiau „Meta“ ribojo nemokamą galimybę pasiekti auditoriją, o dabar pradeda riboti galimybę nukreipti ją į verslui priklausančius kanalus“, – sakė L. Domarkė.
Ji aiškino, jog verslo požiūriu tai – racionalus sprendimas, nes tokio masto korporacijai atrasti naujų ir reikšmingų pajamų šaltinių tampa vis sudėtingiau: „Tačiau tai, kas naudinga „Meta“ akcininkams, nėra naudinga jos ekosistemoje veikiančioms organizacijoms.“
Pašnekovė taip pat pastebi, jog tokie „Meta“ sprendimai neatrodo kaip nauja tendencija, o labiau kaip kaip nuoseklus tos pačios monetizavimo strategijos tęsinys.
„Galime tai vadinti prenumerata, papildoma paslauga ar nauju funkcionalumu, tačiau esminė verslo modelio logika nesikeičia. „Meta“ tiesiog randa naujų būdų monetizuoti savo ekosistemą ir anksčiau nemokamai prieinamas galimybes įvelka į naują rūbą. Keičiasi ne monetizavimo logika, o tai, už ką „Meta“ prašo susimokėti“, – komentavo specialistė.
Jos manymu, svarbiausia verslams ne piktintis kiekvienu nauju platformos sprendimu, o pagaliau suprasti, kad socialinių tinklų auditorija nėra jiems priklausantis turtas: „Tai auditorija, kurią platforma leidžia pasiekti savo nustatytomis sąlygomis. Ir tas sąlygas ji gali ir keičia bet kada.“
Daliai teks keisti įpročius
L. Domarkės vertinimu, didžiajai daliai mokamą reklamą naudojančių verslų šis pokytis bus beveik arba visiškai nepastebimas.
„Verslai seniai žino, kad reikšmingam auditorijos pasiekiamumui „Meta“ platformose reikia reklamos biudžeto, o mokamai reklamai su išorinėmis nuorodomis naujasis apribojimas netaikomas“, – komentavo ekspertė.
Didžiausią poveikį, jos teigimu, pajus tie, kurie iki šiol sugebėdavo iš organinio turinio generuoti srautą ir pajamas.
„Pirmiausia – smulkieji verslai, NVO, kultūros ir švietimo organizacijos, kurios dažnai net neturi numatytų biudžetų papildomoms reklamos ar prenumeratos išlaidoms. Jiems tai gali tapti reikšmingu iššūkiu. Nenustebčiau, jei dalis mažųjų verslų net bandytų grįžti prie senų praktikų – vietoj verslo puslapių naudoti asmeninius profilius“, – nurodė L. Domarkė.
Pasak jos, vartotojai tiesioginio pokyčio beveik nepajus: „Jų dėmesys jau seniai pasiskirstęs tarp skirtingų platformų.“
Vis dėlto, soc. tinklų ekspertės manymu, ilgainiui didesnį poveikį galime pamatyti turinio kūrėjų ekosistemoje – dalis organizacijų gali pradėti aktyviau investuoti į alternatyvias platformas, kartu perkeldamos ten ir savo auditorijas.
„Didžiausia strateginė pamoka bus organizacijoms, kurios savo komunikaciją yra sutelkusios vienoje ir svarbiausia – jiems nepriklausančioje platformoje. Jos tapusios tos platformos taisyklių įkaitėmis. Tai nėra naujiena, bet šis eksperimentas – tik dar vienas jos priminimas“, – komentavo ji.
Todėl, specialistės manymu, verslams itin svarbu diversifikuoti komunikacijos kanalus ir investuoti į nuosavus: svetaines, naujienlaiškius ir tiesioginius santykius su klientais.