„Automobilių reklamdaviai reklamai interneto kanaluose skyrė 44 proc. biudžetų, kai mažmeninės prekybos interneto kanalų dalį sudarė 6 proc., finansų institucijos – 8 proc. reklamos išlaidų“, – sakė „Kantar“ Media ir reklamos monitoringo tyrimų vadovė Giedrė Juronienė.
Ji pabrėžia, kad šios išlaidos vertinamos pagal oficialius žiniasklaidos tiekėjų įkainius, tačiau neatsižvelgiama į galimas nuolaidas ar susitarimus.
Automobilių įmones, kaip išskirtinį sektorių, mini ir Ispanijos analitikai. Reklamos agentūros „MIG Prisma“ vadovas Davidas Galanas naujienų portalo „El Confidencial“ žurnalistams atskleidė, jog automobilių pramonė buvo viena pirmųjų supratusi, kad skaitmeninė reklama veikia geriausiai, todėl ir šiandien išlieka lyderiais reklamos pirkimo srityje.
„Kai kurie sektoriai Ispanijoje, pavyzdžiui, automobilių, mažmeninės prekybos, bankininkystės, turizmo ir telekomunikacijų, buvo vieni pirmųjų, kurie pritaikė skaitmenines technologijas, ir išlieka didžiausiais investuotojais. Priešingai, labai mažos įmonės ir tradicinės vietos įmonės priešinasi pokyčiams “, – teigė D. Galanas.
Specialistas įsitikinęs, reklamos rinkos transformacijai besipriešinančios įmonės ilgainiui rinkoje patirs pralaimėjimą.
„Pasipriešinimas skaitmeninėms technologijoms yra ne strategija, o komercinė savižudybė“, – pažymėjo ekspertas.
Auga eksportuojamos internetinės reklamos mastai
Naujienų portalo „Il Sole Ore 24“ duomenimis, Italijos rinkoje skaitmeninė reklama sudaro lygiai pusę visų reklamos priemonių, o „Eurostat“ statistikoje pažymima, kad internetinę reklamą naudojo daugiau nei trys iš penkių įmonių Maltoje, beveik pusė įmonių Suomijoje ir Kipre. Ketvirtis įmonių taikė internetinės reklamos metodus Rumunijoje, kiek mažiau – Lenkijoje ir Portugalijoje.
Tuo metu Lietuvoje, kaip atskleidė „Inspired UM“ partneris, asociacijos „LiMA“ narys Domantas Gailius, augimas matomas nebent eksporto reklamos rinkoje, kuri didžiąja dalimi yra skaitmeninė, tačiau dėl to dalinai susiduriame su informacijos rūku ir nežinome tikslių skaičių.
„Eksportuojančios bendrovės iš Lietuvos valdo savo kampanijas tarptautinėse skaitmeninėse platformose, bet ši veikla nėra tiesiogiai susijusi su vidaus reklamos rinka. Galima spėti, kad skaitmeninės reklamos, talpinamos tarptautinėse platformose, bet skirtos būtent Lietuvos rinkai, dinamika gali būti spartesnė“, – sakė D. Gailius.
„YouTube“ per pastaruosius metus padaugėjo reklamos formų, atsirado „Pinterest“ ar „TikTok“ reklamos galimybės. Tai, žinoma, atveda reklamos pinigus, tačiau iš kur konkrečiai jie ateina ir ar bendras katilas pasikeičia – pasakyti sunku. Nėra jokios patikimos apibendrintos statistikos, kiek pajamų iš Lietuvos prekės ženklų gauna atskiros tarptautinės platformos, todėl susidaro bendras informacinis rūkas“, – statistikos trūkumus pastebi ekspertas.
Šis turinys parengtas ELTA, dalyvaujančios Europos iniciatyvoje PULSE, kuria yra palaikomas tarptautinis žurnalistų bendradarbiavimas. Prie straipsnio prisidėjo Italijos naujienų portalas „Il Sole 24 Ore“ ir Ispanijos naujienų portalas „El Confidencial“.