nuotr. 2 nuotr.

Į akis krenta skaičiai, kokias algas pernai gavo valstybės valdomų įmonių vadovai. Eltos nuotr.

 

 

Valdymo koordinavimo centras rytoj Vyriausybei pristatys 2025 m. valstybės valdomų įmonių ataskaitą. Didžiulės apimties dokumente labiausiai į akis krenta skaičiai, kokias algas pernai gavo valstybės valdomų įmonių vadovai.

Kaip jau tapo įprasta, didžiausią atlyginimą valstybės kontroliuojamame sektoriuje gavo „Ignitis grupės” vadas – čia jis pernai siekė net 26 701 eurą (prieš mokesčius). Didelių įmonių kategorijoje visų 15-os įmonių vadovai gavo per 10 tūkst. eurų algą. Iš vidutinių įmonių 7-ių vadovų algos viršijo 10 tūkst. eurų, 4 buvo mažesnės, bet irgi solidžios – maždaug 7-9 tūkst. eurų. O štai mažų ir labai mažų įmonių vadovams teko gyventi iš kur kas kuklesnių algų.

Kaip skelbia Valstybės koordinavimo centras, vidutinis valstybės valdomų įmonių vadovų darbo užmokestis (bruto) per 2025 metus padidėjo 11,8 proc. ir siekė 11 724 eurus, tuo metu vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje ūgtelėjo 8,5 proc.

Valstybės valdomų įmonių vadovų algų dydis nustatytas Vyriausybės nutarimu. Mėnesinė alga susideda iš pastoviosios ir kintamosios dalies. Pastoviosios dalies dydį lemia įmonės kategorija ir įmonei priskiriamas atitinkamas koeficientas.

Įmonės kategorija (kurių yra trys) nustatoma pagal praėjusių metų įmonės pardavimo pajamų, vidutinio darbuotojų skaičiaus, valdomo turto rodiklius. Koeficientai sudaromi remiantis Seimo nustatytais valstybės politikų, teisėjų, valstybės tarnautojų bei pareigūnų pareiginės algos baziniais dydžiais.

Būtent tai ir lemia didelį atotrūkį tarp kai kurių valstybės įmonių vadovų algų ir šalies vadovų algų – pirmosios antrąsias gerokai lenkia, mat bazinės pareiginės algos dydžiai visiems vienodi, o štai kai kurių didžiųjų įmonių vadovų koeficientai, kurie dauginami iš bazinės algos siekiant apskaičiuoti visą algą be priedų, svyruoja nuo 4,9 iki net 11.

Pernai Vyriausybė patvirtino 2026 metų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį – 1798 eurai. Palyginti su buvusiu pareiginės algos baziniu dydžiu, jis padidėjo 0,7 proc. arba 12,6 euro. Kitąmet jis sieks net 1843 eurus.

Pavyzdžiui, šalies prezidento alga apskaičiuojama minėtą bazinį 1798 eurų dydį padauginus iš jo pareiginės algos koeficiento, kuris yra 5,8. Taigi alga be priedų yra 10 428 eurai. Tuo metu „Ignitis grupės” vadovo koeficientas yra dvigubai didesnis, todėl gerokai didesnė ir alga.

Premjero atlyginimo koeficientas 4,9. Taigi alga yra 8 810 eurų prieš mokesčius. Ministrų atlyginimų koeficientas yra 4,3. Tad alga be priedų už stažą yra 7 731 euras. Seimo pirmininko atlyginimo koeficientas yra toks pat, kaip ministro pirmininko, tad ir alga tokia pati. Eilinių Seimo narių atlyginimų koeficientas yra 3,5, tad alga yra 6 293 eurai iki mokesčių (arba 3 807 eurai po jų).

Beje, Vilniaus miesto mero atlyginimo koeficientas yra irgi 3,5. Taigi jis uždirba kaip eiliniai Seimo nariai. Kauno miesto mero atlyginimo koeficientas yra 3,4, tad alga siekia 6 113 eurų prieš mokesčius.