nuotr. 1 nuotr.

Vakarų šalys nerimauja, kad jų teritorijoje, bet Rusijos žinioje esantis nekilnojamasis turtas gali būti panaudotas šnipinėjimui ar diversijoms. Asociatyvi Eltos nuotr.

 

Pasak leidinio, kalbama apie Lietuvoje, Švedijoje bei Norvegijoje esančius namus, kurių savininkai, kaip teigiama, gali būti rusai.

Vakarų pareigūnai baiminasi, jog tokios patalpos galėtų būti naudojamos karinės infrastruktūros stebėjimui, sabotažų ruošimui ar dronų atakoms.

Pasak laikraščio, Švedijoje valdžios institucijos ketina perimti netoli Musko karinio jūrų laivyno bazės esantį namą.

Šalies gynybos ministras Polas Junsonas (Pal Jonson) „The Telegraph” teigė, kad ši vieta yra strategiškai svarbi, o būsto savininkas kelia grėsmę Švedijos saugumui.

„Tai vienintelis sklypas rajone, kuris nėra Švedijos ginkluotųjų pajėgų dispozicijoje, o tai palieka kritinę spragą karinio jūrų laivyno bazės gynyboje”, – pabrėžė P.Junsonas. Pasak jo, prieiga prie teritorijos būtina ir siekiant apsaugoti bazę nuo dronų.

Ministras priminė, kad nuo liepos 1 d. Švedijoje atidžiau tikrinami nekilnojamojo turto, susijusio su saugumui jautriomis veiklomis, sandoriai.

Valdžios institucijos rengia papildomas užsieniečių pirkimų, galinčių paveikti šalies gynybos interesus, kontrolės priemones.

Lietuvoje rusams taikomi apribojimai nekilnojamojo turto, esančio šalia strateginių objektų, įsigijimui.

Lietuvos pareigūnai teigia, kad su Rusija susiję asmenys anskčiau pirko nekilnojamąjį turtą netoli Šiaulių-Zoknių ir Panevėžio-Pajuosčio oro bazių, Ruklos karinio mokymo poligono bei Vilniaus ir Palangos oro uostų.

„Baltijos šalyse nerimaujama, kad Rusija gali panaudoti valdomą nekilnojamąjį turtą ar tarpininkus kaip savotiškus „Trojos arklius”, – sakė buvęs Lietuvos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Eitvidas Bajarūnas.

Lietuvos Seimo ir TS-LKD partijos narys Mindaugas Lingė leidiniui teigė, kad valdžia turėtų įvertinti galimą nekilnojamojo turto, esančio šalia karinių objektų, panaudojimą.

Jo nuomone, tokie objektai gali tapti stebėjimo postais arba vieta įrangai laikyti.

Vasarį „The Telegraph” taip pat rašė apie galimą europinio nekilnojamojo turto naudojimą Rusijos poreikiams.

Tada laikraštis minėjo dabartinius ir buvusius trijų Europos žvalgybos agentūrų darbuotojus.

Jie teigė, kad namai, sandėliai ir kiti pastatai, įsigyti šalia karinių ir civilinių objektų, galėtų būti naudojami stebėjimui ar diversijų rengimui.

Tuomet Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova atmetė „The Telegraph” kaltinimus.

Ji straipsnį pavadino rusofobijos apraiška ir bandymu manipuliuoti europiečių baimėmis.

Maskva taip pat neigia kaltinimus dėl esą Europoje planuojamų sabotažų ar NATO šalių gyventojų verbavimo tokiems tikslams.