1 nuotr.
Atsisakoma įvesti medžioklės limitus net šiems gražuoliams – tauriesiems elniams. Eltos nuotr.
Pareiškėjos peticijoje teigiama, kad Aplinkos ministro įsakymais dėl medžioklės Lietuvoje taisyklių patvirtinimo pakeitimo ir dėl kanopinių žvėrių, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo per 2024-2025 metų medžioklės sezoną limitų patvirtinimo iš esmės buvo legalizuotas neproporcingai didelis gyvūnų skaičiaus sumedžiojimas.
Taip pat Seimas įteisino medžiojimą naktį su naktiniais prietaisais.
Pasak pilietės, šiais pakeitimais iš esmės buvo atsižvelgta išimtinai tik į pramoginės medžioklės entuziastų interesus, pakeitimais nėra užtikrinama tinkama gyvūnų ir gamtos apsauga.
Prašoma pakeitimus paskelbti negaliojančiais.
Tačiau Vyriausybės Peticijų komisija siūlo iniciatyvą atmesti.
„Įsakymą dėl limitų pripažinti netekusiu galios netenkinamas, nes briedžių, kuriems minėtame įsakyme nustatytas sumedžiojimo limitas 2024-2025 metų medžioklės sezonui, medžioklė baigėsi sausio 31 d., todėl šio įsakymo pripažinimas netekusiu galios neturėtų prasmės.
Kanopinių žvėrių, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo limitus kiekvienoje savivaldybėje nustato atitinkamos savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisija, sudaryta iš Aplinkos apsaugos departamento, VĮ Valstybinių miškų urėdijos specialistų, privačių miškų ir žemės savininkų, medžiotojų klubus ir būrelius vienijančių organizacijų atstovų, todėl sumedžiojimo limitas nustatomas atsižvelgiant į įvairių visuomenės grupių interesus”, – teigia komisija.
Medžiojamųjų žvėrių apskaitos duomenimis, per pastaruosius 5 metus tauriųjų elnių populiacija Lietuvoje padidėjo daugiau nei 2 kartus (lyginant 2017-2018 m. ir 2023-2024 m. medžioklės sezoną).
„Padidėjusi tauriųjų elnių populiacija daro vis didesnę žalą miškui, žemės ūkio pasėliams, o plėšrūnų nepakanka, kad natūraliai būtų sureguliuota kanopinių žvėrių ar vidutinio dydžio plėšrūnų gausa, todėl pastarųjų poveikis ekosistemoms labai neigiamas, neleidžia pasiekti natūralių buveinių ir saugomų rūšių apsaugos tikslų.
Siekiant suvaldyti afrikinio kiaulių maro plitimą, medžioklę reglamentuojančiais teisės aktais sudarytos išskirtinės sąlygos šių žvėrių medžioklei: šernų medžioklė nelimituojama, juos galima medžioti ištisus metus, leidžiama naudoti veiksmingas medžioklės priemones, kurios yra draudžiamos medžiojant kitus kanopinius žvėris (prožektorius, pritvirtintus prie šautuvo, naktinius taikiklius). Tačiau šernų populiacija išlieka gausi.
Atsisakius limituoti tauriųjų elnių medžioklę 2024-2025 m. medžioklės sezoną, šių žvėrių sumedžiojimo tendencija tebėra tokia pat kaip keletą pastarųjų metų.
Leidžiami ir draudžiami medžioklėje naudoti įrankiai ir priemonės yra nustatomi Medžioklės įstatymu, todėl, vadovaudamasis Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytu sistemiškumo principu, aplinkos ministras negali leisti ar drausti medžioti kitokiais medžioklės įrankiais ar priemonėmis, nei nustatyta Medžioklės įstatyme”, – teigia Peticijų komisija.
Priduriama, kad Lietuvoje atsisakoma kai kurių žvėrių medžioklės limitavimo. Medžioklės plotų naudotojams leidžiama patiems nuspręsti, kokio dydžio populiacijas jie gali išlaikyti, nes jie yra įpareigoti atlyginti žalą, kiek žvėris sunaikina ūkininkų pasėlių ar miško. Pagal Medžioklės įstatymą, kai yra nustatomas limitas ir jis išnaudojamas, žalos atlyginimo pareiga atkrenta, tuomet miško savininkai negali gauti atlyginimo už žvėrių padarytus nuostolius.
„Iš esmės valstybės tikslas nėra tiksliai suskaičiuoti laukinius žvėris – svarbu, kad žvėrių rūšims nekiltų pavojus išnykti, žvėrių populiacijos nedarytų pernelyg didelio neigiamo poveikio žemės ir miškų ūkio objektams ir nebūtų pažeisti gyvūnų gerovės reikalavimai”, – reziumuoja komisija.