Negana to dabar pasigirsta siūlymų įvesti privalomą bendrų daugiabučių objektų draudimą, kad nuo to apsaugoti būtų ne tik butai, bet ir visas namas.
Lietuvos būsto rūmų prezidentas Algis Čaplikas sako, kad kažkada ir privalomas civilinis draudimas automobilių savininkams atrodė kiek neįprastai, tačiau dabar tai – klausimų nebekelianti praktika šalies keliuose.
Tačiau kiek papildomai toks draudimas kainuotų daugiabučių gyventojams per mėnesį ar metus?
Dėl nelaimių gyventojai moka tūkstančius eurų
Anot A. Čapliko, Lietuvoje vis dažniau pasitaiko skaudžių nelaimių daugiabučiuose nuo gaisrų ir potvynių iki audrų ar techninių avarijų.
Jis pabrėžia, kad tokiais atvejais žala neretai siekia dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų, o padengti nuostolius, deja, bet tenka patiems gyventojams ir ne iš bet kur, o iš valstybės biudžeto ir tik tada, jei rezerve yra lėšų.
Lietuvos būsto rūmų prezidento teigimu, tokios situacijos rodo aiškų poreikį įteisinti privalomą daugiabučių bendrojo naudojimo objektų draudimą, kuris padėtų išvengti finansinių krizių po nelaimių.
„Gyventojai dažniausiai draudžia tik savo asmeninį turtą, tačiau bendrosios patalpos – laiptinės, stogai, rūsiai ar liftai – lieka be apsaugos. Įvykus nelaimei, viską tenka tvarkyti iš savų lėšų, o tai neretai sukelia specifinių nepatogumų“, – pabrėžia A. Čaplikas.
Pasak jo, vien per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje užfiksuota daugybė incidentų, kurie pridarė milžiniškų nuostolių: audros plėšė stogus, sprogimai griovė konstrukcijas, vandens avarijos gadino liftus.
Kai kur nuostoliai siekė šimtus tūkstančių eurų, tačiau finansinės pagalbos iš valstybės ar savivaldybių dažniausiai nepakanka.
„Ar realu, kad gyventojai savo jėgomis galėtų atstatyti gaisro ar sprogimo nuniokotą namą? Sunkiai. Iš kaupiamųjų lėšų tai padaryti taip pat labai sunku, o savivaldybių biudžetai nėra guminiai.
Todėl privalomas draudimas būtų racionalus ir socialiai teisingas sprendimas“, – įsitikinęs pašnekovas.
Kiek kainuotų daugiabučio draudimas?
A. Čapliko teigimu, tokio draudimo kaina būtų minimali – vos vieno kavos puodelio kaina per mėnesį vienam butui, tačiau tai suteiktų gyventojams finansinį saugumą ir ramybę.
Jo vertinimu, kaina butui galėtų siekti 3–6 eurus mėnesiui, priklausomai nuo buto ploto, gyventojų skaičiaus, draudimo apimties, rinkos ir t. t.
Draudimo bendrovės „If“ įmonių turto rizikos valdymo grupės vadovas Saulius Baranauskas patvirtino, kad draudžiant bendrus daugiabučio objektus mėnesio įmoka butui siekia apie 2–4 eurus per mėnesį, priklausomai nuo pasirinktos draudimo apimties.
Anot S. Baranausko, įmoka skaičiuojama pagal viso daugiabučio bendrą plotą. Įkainis gali būti nuo 25 iki 50 centų už 1 kv. m.
O įmoka vienam butui yra paskirstoma savininkų bendrijos nuožiūra, bet dažniausiai – pagal procentinę užimamo ploto dalį.
„If“ duomenimis, Lietuvoje labai nedaug daugiabučių yra apsidraudę – fiksuojami tik keli procentai.
„Dažniau draudžiasi mažesnės bendrijos ir naujesni namai. Lietuvoje turime 20 apdraustų bendrųjų patalpų. Tuo metu Estijoje – apie 2 tūkst. apdraustų objektų
Maksimali išmokų suma yra lygi draudimo sumai. Jei blogiausio įvykio atveju sugriūtų visas pastatas, tai galėtų būti visa draudimo suma. Draudimo sumos yra nuo 600 tūkst. eurų iki 6 mln. eurų“, – vardijo S. Baranauskas.
Ar šis draudimas Lietuvoje taps privalomu?
A. Čaplikas tikina, kad privalomas bendrų daugiabučio objektų draudimas nebūtų naujas mokestis ar papildoma našta, o priemonė apsaugoti save ir savo turtą nuo netikėtų nelaimių, kurios gali ištikti bet kada.
„Vakarų šalyse tokia praktika veikia jau seniai ir pasiteisina. Lietuvoje belieka politinė drąsa priimti sprendimą, kuris apsaugotų žmones nuo finansinio žlugimo nelaimės atveju.
Šį klausimą Aplinkos ministerijoje keliame jau kurį laiką. Turime rasti drąsos ir apsaugoti gyventojus nuo bereikalingų finansinių nuostolių. Reikia suvokti, kad bendras namo turtas – tai ir bendra gyventojų atsakomybė“, – pabrėžia A. Čaplikas.
Aplinkos ministerija patvirtino, kad klausimas dėl daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų draudimo buvo ne kartą svarstytas diskusijose su įvairiomis institucijomis ir draudimo sektoriaus atstovais.
„Šiuo metu ministerija nesvarsto „privalomojo“ draudimo įvedimo, nes toks sprendimas paliestų labai daug šalies gyventojų ir reikštų papildomas privalomas išlaidas.
Tokiam siūlymui reikėtų labai svaraus ekonominio ir socialinio pagrindimo bei plataus suinteresuotų pusių sutarimo“, – komentare naujienų portalui tv3.lt nurodė ministerija.
nekilnojamasis turtas (ELTA / Josvydas Elinskas)” class=”articlePhoto”> 
Gyventojams planuoja kitus pokyčius
Anot Aplinkos ministerijos, privalomo draudimo įvedimas gali sulaukti skirtingų visuomenės reakcijų, ypač – tarp mažesnes pajamas gaunančių gyventojų.
Ji pridūrė, kad net pačios draudimo paslaugas teikiančios bendrovės nepalaikytų siekio nustatyti privalomąjį bendrojo naudojimo objektų draudimą.
„Kol nėra atlikta ekonominio pagrįstumo ir socialinės naudos analizė, taip pat nėra aiškaus veikimo modelio, ministerija nėra priėmusi sprendimo.
Šiuo metu tikslingiau būtų skatinti savanorišką gyventojų apsisprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų draudimo ir sudaryti sąlygas lengviau priimti tokius sprendimus bendrijose ar administruojamuose namuose“, – komentavo Aplinkos ministerija.
Ji paminėjo, kad šiuo metu rengia pasiūlymus Civilinio kodekso pakeitimams, kuriais siekiama palengvinti gyventojų sprendimų priėmimą dėl daugiabučių priežiūros klausimų, įskaitant ir pritarimą dėl draudimo paslaugų.
Tai padėtų greičiau ir paprasčiau spręsti priežiūros bei pastatų apsaugos klausimus.