Kaip paaiškinama pranešime žiniasklaidai, gyventojas ar įmonė turi teisę nesutikti ir ginčyti žemės mokestį, jei mano, kad apskaičiuotas žemės mokestis ar delspinigiai yra per dideli arba kad mokestis apskaičiuotas nepagrįstai ar apskaičiuotas ne tam asmeniui. Ginčas inicijuojamas pateikiant skundą Mokestinių ginčų komisijai. Ginčo nagrinėjimas Mokestinių ginčų komisijoje yra paprastas ir gyventojui nekainuoja – netaikomas joks žyminis mokestis, nereikia turėti advokato.
Atkreipiamas dėmesys, kad ginčyti sumas galima neatsižvelgiant į tai, ar žemės mokestis jau sumokėtas (šiemet reikia sumokėti iki lapkričio 17 dienos).
Ginčyti galima ne tik patį mokestį, bet ir apskaičiuotus delspinigius, nuo kurių gali būti atleidžiama remiantis ne tik Mokesčių administravimo įstatyme nurodytais pagrindais, bet ir teisingumo/protingumo ir kitais teisės principais.
Žemės mokesčio srityje ginčai yra kilę dėl to, kad mokesčių administratorius žemės mokestį apskaičiuodavo neatsižvelgdamas į Žemės mokesčio įstatyme nustatytas lengvatas arba buvo taikomas padidintas tarifas.
Pavyzdžiui, yra kilę ginčų dėl to, kad žemės mokestis buvo apskaičiuotas už žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas, arba už miško žemę, kai šis faktas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
Mokesčių mokėtojams įrodžius (pavyzdžiui, pateikus Miškų valstybės kadastro tvarkytojo informaciją) kitokį miško ar įveisto miško plotą, nei nurodoma Nekilnojamojo turto registre, ginčas paprastai buvo sprendžiamas palankia mokesčių mokėtojams kryptimi.
Kai žemės mokestis apskaičiuojamas už paveldėtus sklypus, tačiau nuosavybės teisė paveldėtojo vardu įregistruojama tik po kelių metų nuo palikėjo mirties, skunde gali būti prašoma atleisti nuo delspinigių.
Bylų nagrinėjimui būdingas konfidencialumas (neskelbiama darbotvarkė, nuasmeninami sprendimai), asmuo gali rinktis dalyvauti ar nedalyvauti Mokestinių ginčų komisijos posėdyje. Sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 60 dienų nuo skundo pateikimo dienos