Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos vadovas Laimutis Paškevičius konstatavo, kad gyventojų ir medikų laukia gana drastiški pokyčiai.
„Sveikatos apsaugos ministerija yra parengusi teisės aktų paketą, kurį jau teikia tvirtinti Seimui. Pirmas esminis pokytis yra tai, kad ministerija planuoja uždrausti gyventojams pasirinkti brangesnes paslaugas, medicinos priemones arba medžiagas ir susimokėti kainų skirtumą tarp faktinės kainos ir ligonių kasų bazinio standarto kainos.
Kitaip sakant, jei gyventojas norės pasirinkti gydymo įstaigą, kur teikiamos jam labiau priimtinos, dažnai inovatyvios, aukštesnės kokybės paslaugos arba pasirinkti kitas medžiagas, geresnę priežiūrą, vienvietę palatą, planuojama uždrausti už tai oficialiai prisimokėti“, – kalbėjo jis „Žinių radijo“ laidoje „Ekonominiai pietūs“.
Pokyčius labiausiai pajus vidutines ir mažas pajamas gaunantys žmonės?
Dar kitaip sakant, jeigu žmogaus netenkina paslauga, kuri yra apmokama iš biudžeto, ir jis nori geresnės paslaugos, už tai reikės mokėti pilną kainą.
„Pagal Konstituciją ir Konstitucinio teismo išaiškinimus dabar gyventojas anksčiau galėjo sumokėti kainų skirtumą. Dabar valdžia planuoja tai uždrausti“, – kalbėjo L. Paškevičius.
Jo teigimu, jeigu gyventojas negalės oficialiai susimokėti kainų skirtumo, jis arba negalės išvis naudotis tokia paslauga, arba mokės nelegaliai:
„Turbūt tai labiausiai atsilieps vidutines ir mažas pajamas turintiems gyventojams, kitu atveju, jeigu jie norės susimokėti ir gauti paslaugą, tą darys nelegaliai. Kitaip sakant, grįžtame į tarybinius laikus – jeigu pacientas norės geresnės priežiūros, tiesiog mokės vokelyje. Ir turbūt ta sistema netenkina nei demokratinės visuomenės, nei gyventojų, nei medikų.“
Žmogus pamirštamas
Pasak jo, šiuos ir panašius nuogąstavimus patvirtino ir neseniai jo vadovaujamos asociacijos užsakymu atliktas ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto ir Europinės strateginių konsultacijų įmonės „Claria Strategy Partners“ tyrimas.
„Nepriklausoma studija įvertino siūlomų pakeitimų poveikį 3 aspektais – poveikį pacientams, medikams ir viešiesiems finansams. Tai aiškiai parodyta, kad eilės sveikatos priežiūros paslaugoms tik išaugs, o pacientų pasirinkimas bus panaikintas. (…)
Kas bus su medikais? Kadangi privačiose įstaigose atlyginimas yra šiek tiek didesnis, jeigu visus medikus ketina perkelti į valstybinį sektorių, tai tada visiems turi pakelti atlyginimus, taigi automatiškai algos mažės. Darbo krūvis gi didės dėl to, kad pacientai, negaudami valstybės kompensuojamų paslaugų privačiose įstaigose, kreipsis į valstybines, ten bus eilės kažin kokios, vadinami butelio kakliukai bus labai didžiuliai“, – tvirtino L. Paškevičius.
„Tokiu atveju eilės išaugs dar labiau. O, kaip rodo medikų apklausos, jie patys nelabai ruošiasi grįžti į valstybines įstaigas, geriau planuoja emigruoti.“
Jis pabrėžė, kad dabartinė sistema yra labai neefektyvi: „Ką parodė tyrimas, kad pati sistemos struktūra ir finansavimo mechanizmai yra orientuoti į paslaugų kiekį, bet ne į kuriamą vertę pacientui. Tai reiškia, kiek jūs pagaminsite paslaugų, tiek valstybė sumokės, bet žmogus pamirštamas.
Ką mes sakome, kad visa sistema turėtų būti orientuota į vertės kūrimą, tai yra, kad žmogui, kuris ateina su problema, neturėtų būti svarbu, ar jis privačioje, ar viešojoje įstaigoje gaus konsultaciją ir tyrimą, jam svarbu, per kiek laiko tai bus ir kokia kokybė.“
Pacientams kelią į privačias įstaigas reikės užmiršti?
L. Paškevičius savo ruožtu išskyrė dar vieną labai svarbų momentą, kurio pasekmes, jo įsitikinimu, pajaus didelė visuomenės dalis.
„Iš esmės ministerija planuoja monopolizuoti viešąjį sektorių ir kaip kolektyvizacijos laikais suvaryti tiek medikus, tiek pacientus į valstybines gydymo įstaigas. Yra planuojama, kad visų pirma bus sudaromos sutartys tik su valstybinėmis gydymo įstaigomis, ir, tik tokiu atveju, jeigu liks kažkiek pinigų, ir su privačiomis įstaigomis.
Kaip prognozuojame, valstybinės įstaigos, aišku, norės pasisavinti visas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas ir tokiu atveju privačioms jų neliks. Ministerija planuoja, kad gydytojai paliks privačias įstaigas, nes dabar jose dažnai mokami aukštesni atlyginimai, kas labai erzina ministeriją.
Taigi tada sako, padarysime taip, kad privačios įstaigos negalės mokėti geresnių atlyginimų medikams, tada jie pereis į viešąsias įstaigas ir paskui medikus eis pacientai ir taip sumažės eilės“, – kalbėjo jis.
L. Paškevičiaus teigė čia pasigendantis logikos, mat ir dabar viešosiose įstaigose eilės dažnai būna mėnesiais, kai kada – net ir pusmečiais:
„Tokiu atveju eilės išaugs dar labiau. O, kaip rodo medikų apklausos, jie patys nelabai ruošiasi grįžti į valstybines įstaigas, geriau planuoja emigruoti. Čia tikrai yra didžiulis iššūkis, nes medikų Lietuvoje ir taip trūksta, tai jeigu dalis jų dar emigruos, o vyresnio amžiaus tiesiog išeis į pensiją, nes irgi nenorės tokių pasikeitimų, tai viešasis sektorius susidurs su ryškiu resursų trūkumu.“
Kartą susimokėjus siuntimo nemokamai paslaugai nebus
Pasak jo, trečias ministerijos planuojamas akibrokštas – realiai „bausti“ pacientą dėl to, kad kreipėsi į privačią gydymo įstaigą.
„Jeigu pacientas jau laukė ilgą laiką, kentė skausmą, negali jis laukti pusę metų eilėje pas kardiologą ar neurologą, jis ateina be siuntimo, kreipiasi tiesiai į gydytoją. Tokiu atveju būdavo taip: jeigu gydytojas priima pacientą ir pamato, kad yra medicininės indikacijos, tai yra pagrįstas kreipimasis, jis toliau išrašo arba tyrimus, arba gydymą, kuris toliau yra kompensuojamas ligonių kasų.
Tai dabar planuojama padaryti, kad jeigu pirmą kartą žmogus susimokėjo iš kišenės, atėjo be siuntimo, gavo konsultaciją ir už ją susimokėjo, tai ir toliau visos kitos paslaugos, nors ir bus pagrįsta mediciniškai, kainuos visą kainą, nebus ligonių kasų kompensacijos.
„Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, išrašyti siuntimą PSDF apmokamoms paslaugoms gali gydytojas arba slaugytojas, kuris teikia PSDF lėšomis apmokamą paslaugą“, – nurodė SAM.
Manome, kad turėtų būti visiškas akibrokštas žmonėms, nes kiekvienas dirbantysis moka sveikatos draudimo įmokas, sumoka mokesčius, o dabar negali gauti valstybės kompensuojamos paslaugos. Tai kam tada tas privalomas sveikatos draudimas reikalingas?“ – svarstė L. Paškevičius.
Portalas tv3.lt primena, kad sveikatos apsaugos viceministras Skirmantas Krunkaitis savo ruožtu tikino, kad jokių tokių apribojimų, kad kartą susimokėjus paciento nebūtų galima nukreipti gydymui nemokamai, neruošiama.
„Norėčiau nutraukti šitą liniją, nes toks įspūdis, kad yra klaidingai suformuota žinutė. Kažkokių aktyvių veiksmų mūsų ministerijoje dabar nėra, kad svarstytume pakeisti tvarką, kuri galioja dabar. Jokio aktyvaus judesio nėra. Mūsų kadencijos pradžioje buvo svarstyta, kad tai galbūt yra vienas iš variantų, kaip būtų galima kontroliuoti perteklinį siuntimų rašymą ir pacientų srautų valdymą.
Bet dabar neturime nei kažkokio svarstymo apie ministro įsakymą, nei paleisti kitus teisės aktus, kad kažkaip apribotume paciento galimybes keliauti per sistemą gavus konsultaciją privačioje gydymo įstaigoje“, – ketvirtadienį kalbėjo viceministras LRT radijo laidoje „Ryto garsai“.
Vis tik pati Sveikatos apsaugos ministerija nurodo, kad dar nuo pernai pakeista tvarka aiškiai apibrėžia, kada pacientas gali tikėtis valstybės apmokamos paslaugos:
„Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, išrašyti siuntimą PSDF apmokamoms paslaugoms gali gydytojas arba slaugytojas, kuris teikia PSDF lėšomis apmokamą paslaugą.
Jei siuntimas tyrimams ar konsultacijoms yra išrašomas mokamos konsultacijos metu – jis nesuteikia teisės į PSDF lėšomis kompensuojamą gydymą. Tačiau pacientas vis tiek turi galimybę jį gauti: tokiu atveju jis turėtų grįžti pas savo šeimos gydytoją, kuris nuspręs dėl tolesnio gydymo ir, jei reikia, paskirs naujas konsultacijas ir tyrimus, kompensuojamas PSDF lėšomis.“
SAM nori pažaboti teisėtą apmokestinimą
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad būtent nesąžiningo, dažniau kaip tik pasitaikančio privačiose gydymo įstaigose, dvigubo ir neteisėto paslaugų apmokėjimo vedina Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir deklaravo besiimanti minimų pokyčių.
Jos vadovybė teigė, kad šiuo metu siuntimą turinčiam pacientui nėra garantuojama nemokama paslauga, o geriausiu atveju nebent padaroma „nuolaida“ prie dažnai triženkles sumas siekiančių sąskaitų.
Tiesa, numatoma, kad Vyriausybės nutarimu bus patvirtintas konkrečių tokių priemonių (pavyzdžiui, akių lęšiukų, sąnarių protezų, klausos aparatų ir pan.) sąrašas, kada bus galima prisimokėti kainos skirtumą. Taip pat Seime linkstama pritarti ir tam, kad pacientui gaunant paslaugą, apmokamą valstybės, būtų leisti savo lėšomis susimokėti už nemedicinines aptarnavimo paslaugas, pavyzdžiui, vienvietę palatą ar norint kitokio maitinimo.
Tuo metu sutartis paslaugoms teikti ligonių kasos sudarys aiškiai numatytu eiliškumu – kai to negalės užtikrinti viešosios gydymo įstaigos, jas galės teikti ir privatus sektorius.
L. Paškevičius neslėpė, kad viskas negali būti vien juoda arba balta ir sutiko, jog galbūt ir pasitaikė tokių atvejų, kad kai kuriose įstaigose iš paciento norėta paimti daugiau, nei priklauso, arba tai ne visada būdavo pagrįsta.
„Bet vėlgi tai yra tiek privačiose, tiek viešose įstaigose. Ką aš tikrai rekomenduoju visiems pacientams, jeigu tik kyla klausimų, visų pirma kiekviena įstaiga privalo pateikti sutikimo formą ir ten turėtų būti parašyta, kokios yra paslaugos ir, jeigu reikia susimokėti, kokios kainos.
Ir jeigu tik kyla klausimų, jūs iš karto klausite ir, jeigu jums neduoda atsakymo, tiesiog nesinaudokite tomis paslaugomis, eikite kitur. Manau, kad kontrolė ir skaidrumas turi spręsti tuos klausimus, bet ne tokie drastiški kolektyvizacijos metodai“, – komentavo privačių gydymo įstaigų atstovas.