Įrodantis, jog Lietuvoje narkotikų gamybos pramonė tobulėja ir nė kiek nepritrūksta nei investicijų, nei darbo jėgos. Nors kadaise kukliai pradėjo nuo virtuvėje kunkuliuojančio puodo, verdančio ne kopūstienę, bet iš opijinių aguonų gaminamą „šyrką”.

1997 metais Kauno rajone, prie pat Kauno ribos, buvo demaskuota pirmoji amfetamino gamybos laboratorija. Prasidėjo mokslingasis etapas su tikrais chemikais. Vėliau išdygo daugybė tokių laboratorijų su laborantais.

Tad dabar belieka laukti, kad Lietuva vietoje demaskuoto fabriko pasistatytų didžiulę gamyklą. Ją įkurtų laisvojoje ekonominėje zonoje, pavyzdžiui, Kauno LEZ.

Ir taip galutinai įteisintų šią perspektyvią chemijos pramonės šaką. Kol galutinai išsinuodysime. Bet kol išsinuodysime, savo ypač pelninga produkcija galės konkuruoti su banalias trąšas gaminančia Kėdainių „Lifosa” ar Jonavos „Achema”.

Katė, varna ir višta smalsesnės

Gamtininkai nustatė, kad katė, varna ir višta yra vieni smalsiausių gyvūnų. Džiugu, kad lietuviai nėra nei vištos, nei katės, nei varnos. Gamykla Vilniaus rajone veikė dvejus metus. Per tiek laiko lietuviai sugebėjo pastebėti apie 20 meškų. Slampinėjančių vos ne po visą Lietuvos teritoriją, tačiau nesugebėjo pastebėti vienos gamyklos. Daug mažesnėje Vilniaus rajono teritorijoje. Ir, skirtingai nei meška, neslampinėjančios. Stūksančios vienoje vietoje.

Bet kažkodėl nesistebiu. Lietuviai labai ilgai nepastebėjo ir kontrabandinių oro balionų, kurie leisdamiesi vos neatsimušdavo į jų nosis. Toks selektyvus nepastabumas daug ką pasako. O ką pasako? Kad esame humaniški, tolerantiški. Netrukdome geriems žmonėms daryti sau pinigus. Jeigu tie gerieji žmonės nėra politikai ar valdininkai.

Todėl visiškai nekeista, kad nusikaltimų, susijusių su narkotikais, tik daugėja. 2021-aisiais užregistruoti 3 147, o 2025-aisiais – jau 4747 nusikaltimai. Tai įrodo ne policijos darbo efektyvumą, bet tai, kad Lietuvos rinkoje kasmet daugėja narkotikų. Nes kai keliuose padaugėja automobilių, atitinkamai padaugėja ir avarijų.

Kvaišinimosi romantika

Ar kada nors nugalėsime narkotikų pramonę? Aišku ne! Jei neliks gamyklų, susirasime musmirių ar įsikabinsime į haliucinacijas sukeliantį kaktusą. Nes visokie kvaišalai, narkotikai romantizuojami. Kaip menininko įkvėpimo šaltinis, nirvanos būsena, šamaniškas praregėjimais, paralelinio pasaulio vaizdiniai ir t.t. Senovės Graikijos orakulai, visokios Kūmų Sibilės taip pat būdavo prisiuosčiusios iš žemės sklindančių nuodingų garų.

Nors narkotikų gamintojas savo esme yra samdomas žudikas. Tik ne su šautuvu, bet gaminantis nuodus. O tai, kad tas žudikas nežino, ką konkrečiai nunuodys – Joną ar Džoną – nieko iš esmės nekeičia. Tas narkotikų gamintojas vis vien yra serijinis maniakas žudikas. Nes savo aukas žudo masiškai. Ir už tai dar iš aukų susirenka pinigus. Tarsi už savanorišką eutanaziją.

O dabar prisiminkime lietuviško TV serialo „Rimti reikalai” pirmuosius sezonus. Koks žavus, plaukus nusišviesinęs aktorius Tomas Rinkūnas, vaidinantis chemiką narkotikų gamintoją, tokį SAVĄ ir pažįstamą Beną (Benią). Ir koks žavus bei SAVAS narkotikų versle dalyvaujantis Šramas (aktorius Valentinas Kirejevas). Žiūrovai tiesiog trokšta, kad Benia ir Šramas su narkotikais neįkliūtų! Kad ilgai ir ramiai juos gamintų, uždirbtų pinigų ir niekas jų nepagautų.

Štai ir atsakymas! Nors visi sutinka, kad narkotikai yra blogis, bet geros bulvės, morkos, kruopos vis vien niekada netaps blogųjų narkotikų pakaitalu. Blogis – įdomiau. Nors pavojingiau, bet azartiškiau. Todėl (ne kažkodėl, bet todėl!) visame pasaulyje stengiamasi romantizuoti būtent blogiukus. Boni ir Klaidą, Staliną, Putiną, išgalvotus indėnus Vinetu, Čingančguką. Visai nekreipiant dėmesio, jog indėnai nuiminėdavo skalpus ir t.t. Gal žmonės jų gyvų taip bijojo ar bijo, kad stengėsi rasti bent vieną tauresnę savybę? Kad galutinai neišsigąstų?

O gerieji personažai nepatrauklūs, nes nepavojingi. Ir šiaip kažkokie plokšti, neįdomūs, bespalviai, necharakteringi. Jų nemėgsta vaidinti net profesionalūs aktoriai.

Apie Tadą Blindą, siautėjusį XIX amžiuje, žino visi. Parašyta istorijų, prikurta filmų. Romantiškų. Herojiškų. Nutrūktgalviškų. Išgalvotų. Sutaurintų. O apie T.Blindos amžininką Lauryną Ivinskį, nesiautėjusį, bet sukūrusį pirmuosius lietuviškus kalendorius (metskaitlius) žino ne visi. Nes ką sudomintų filmukas apie kalendorių?

Blogio romantizavimas

Blogį romantizuojame vos ne kasdien. Pavyzdžiui, Kauno rajone, Užliedžių kaime, gyvena daugiau nei 2000 žmonių ir manau, jog jų dauguma – teisingi. Bet Užliedžiai populiarūs tik dėl to, jog čia, Užliedžių pilyje, gyveno teisingasis Henytė. Kaune, Dainavos gatvelėje, yra Kauno dailės gimnazija. Bet gatvė labiausiai išgarsėjo, kai iš savo pilaitės Dainavos gatvėje, nuo pareigūnų paspruko banditas Jonas Bielskis-„Senelis”.

O kas garsina Panevėžį, išskyrus Juozą Miltinį? Ogi „tulpiniai”! Kiti panevėžiečiai, netgi miesto merai prieš „tulpinius” nublanksta. Visuomenei mažiau įdomūs. Romantikos pliūpsnių neįskelia.

Dar vienas pavyzdys – Kaunas turi devynis išlikusius fortus, tačiau visuomenė žino tik devintąjį. Iš bėdos – dar septintąjį, šeštąjį, ketvirtąjį. Nes ten vyko žudynės. Ir kuo daugiau nužudė, tuo fortas garsesnis. O likę penki fortai neįdomūs, nes ten nieko nežudė.

Kam rūpėtų amerikietė Krista Paik (Christa Pike), jei jai būtų pavykę įvykdyti mirties bausmę? Tai yra, nužudyti iš pirmo karto. O kai žudo du kartus, o gal ir dar pabandys žudyti, jau visuomenei įdomiau. Jau nekasdieniška!

Laukime serialo apie gerąjį turką

Todėl visai nenustebsiu, jog kada nors bus sukurtas serialas apie narsų turką Nyderlandų pilietį, kuris, pasitaręs su trimis draugais lietuviais, Vilniaus rajone pradėjo narkotikų pramonės proveržį.

Taip sakant prasiveržė. Kol „bloga” policija neįsiveržė. Ir žiūrovai aimanuos. Juk tiek buvo į gamybą investuota! Tokia pažangi įranga! Ak, kaip galima taip gamintojus skriausti!

Nes niekas neturi statistikos, kiek žmonių, įskaitant paauglius, to fabriko produkcija per dvejus metus nužudė, privertė žiauriai kankintis, prarasti viltį. Ir klaidžioti Europos gatvėmis, po gobtuvais slepiant paklaikusius, bejėgiškus žvilgsnius.

Štai kas toje istorijoje skaudžiausia!