Tačiau kartu su pagrįsta informacija sklando ir nemenka dalis mitų, todėl naudotų elektromobilių pirkėjai dažnai jaučia nerimą dėl būsimo pirkinio. Bet kiek jis pagrįstas?
Skaitmeninis baterijos pasas – nuo 2027 metų
Niekuomet nesinori nusipirkti elektromobilio, kurį pardavėjas pristato kaip galintį be įkrovimo nuvažiuoti iš Vilniaus į Palangą, bet jau pirmosios kelionės metu paaiškėja, kad sustojimas Kryžkalnyje – neišvengiamas.
Tam, kad elektromobilių rinka būtų skaidresnė, Europos Sąjunga (ES) numatė įvesti baterijų pasą – QR kodu pasiekiamą skaitmeninį dokumentą, kuriame bus pateikiama informacija apie akumuliatorių būklę. Tokį dokumentą privalės turėti visi elektromobiliai, tačiau ši priemonė įsigalios nuo 2027 metų. Tad naudotų elektromobilių pirkėjams jis realiai pravers tik dar vėliau.
O kaip šiuo metu išsirinkti elektromobilį su kuo sveikesne baterija? Būdų patikrinti baterijos būklę (angl. State of Health, SoH) jau yra, tačiau, visų pirma, verta suprasti, ar degradacija šiandien tikrai yra problema, ir kokio masto ji gali būti.
„Kai kuriems elektromobiliams, pavyzdžiui, „Nissan Leaf“, būtina tikrinti baterijos būklę – tai pirmosios kartos modeliai, kurie turi žinomų degradacijos problemų, tad prieš įsigyjant verta į tai atkreipti dėmesį. O jei žiūrite į naujesnius, garantinius automobilius, tai yra 8 metai arba 160 tūkst. kilometrų ramybės“, – sako elektromobilių ekspertas, tinklaraščio „100procentųelektrinis.lt“ autorius Dainius Jakas.
Su nauja elektromobilių karta degradacijos problema nyksta
Apie 2023-uosius metus ES veikiantys automobilių gamintojai iš tiesų pradėjo taikyti standartinę baterijų garantiją – 8 metai arba 160 tūkst. nuvažiuotų kilometrų, per kuriuos baterijos talpa neturi sumažėti daugiau nei 30 proc. Tad tokios apimties gamintojų įsipareigojimas Europoje tapo minimaliu standartu.
Bet kai kurie žengia ir dar toliau: pavyzdžiui, „Mercedes-Benz“ EQS ir EQE modelių baterijoms suteikia iki 10 metų arba 250 tūkst. kilometrų garantiją, o jų atstovai, parduodami gamintojo sertifikuotus naudotus modelius, papildomai suteikia 1 metų arba 50 tūkst. kilometrų garantiją visiems pagrindiniams komponentams, jei gamyklinė garantija jau pasibaigusi.
„Dabar tokių blogų pavyzdžių, kaip mano minėtieji, jau nebėra. Bendras vaizdas pasikeitęs – ši problema jau iš esmės nunykusi. Pirmus eksploatavimo metus elektromobilio baterijos talpa sumažėja maždaug 5 proc. dėl fizikos dėsnių, o po 2–3 metų ir 100 tūkst. kilometrų nuvažiuoto atstumo bendras kritimas siekia apie 10 proc., ir vėliau procesas sulėtėja“, – paaiškina D. Jakas.
Autorizuoti atstovai papasakos daugiau
Nors rinkoje jau pasitaiko pavienių elektromobilių su itin didelėmis ridomis ar gamintojų pakeistomis baterijomis, apibendrinančių duomenų, leidžiančių tiksliai įvertinti degradacijos mastą, vis dar trūksta. Mat dauguma šiuolaikinių elektromobilių vis dar yra pakankamai nauji, o jų baterijos kol kas nerodo reikšmingų talpos mažėjimo požymių.
Vis dėlto, perkant naudotą elektromobilį, patartina pasitikrinti baterijos gyvybingumo charakteristikas. Tai galima padaryti tiek specializuotuose elektromobilių servisuose, tiek pas
individualius specialistus, turinčius reikiamą įrangą. Didėjant elektromobilių rinkai, daugėja ir šios srities profesionalų, galinčių atskleisti baterijos būklę. Tačiau svarbu žinoti, kad tokie tikrinimai ne visuomet pateikia visą vaizdą.
„Jeigu yra tinkama įranga, galima matyti ne tik baterijos gyvybingumą, bet ir įkrovimo ciklų skaičių, kaip dažnai buvo naudojamas greitas ar lėtas įkrovimas, kokia buvo originali baterijos talpa ir kokia ji yra dabar. Tačiau kiekvienas gamintojas nustato, kokią informaciją leidžiama matyti“, – atskleidžia ekspertas.
Todėl autorizuoti gamintojo servisai dažnai gali pateikti daugiau informacijos nei nepriklausomi specialistai. Pavyzdžiui, „Mercedes-Benz“ atstovybė Lietuvoje „Veho“ parduodamiems naudotiems elektromobiliams suteikia tarptautinį „Aviloo“ sertifikatą, kuriame pateikiami duomenys apima ne tik bendrą baterijos būklės vertinimą, bet ir kiekvienos celės įtampą, įkrovimo galimybes bei kitus svarbius parametrus.
Ar svarbu, kaip elektromobilis buvo įkraunamas – dažniau lėtu, ar greitu įkrovimu?
„Sakyčiau, elektromobilio baterijoms labiausiai kenkia ilgas stovėjimas su visiškai įkrauta arba visiškai išsikrovusia baterija. Saugiausia zona – tarp 20 ir 80 proc. įkrovos. Nemanyčiau, kad greitas įkrovimas yra žalingas. Pats savo „Teslą“ įkraudinėjau vien tik greituoju būdu, kol įkrovimas buvo nemokamas – baterija patyrė tik 10 proc. degradaciją, o tai atitinka ir daugumos kitų automobilių rodiklius“, – pažymi D. Jakas.
Elektromobilių problemas pastebėti lengviau
Galima kelti klausimą: ar nepriklausomi baterijos patikrinimai ir skaitmeniniai pasai padarys naudotų elektromobilių rinką netgi patikimesnę nei vidaus degimo varikliais varomų automobilių? Juk niekas neardo vidaus degimo variklių vien tam, kad prieš pirkimą pasižiūrėtų į cilindrų ar stūmoklių būklę.
Tuo metu įsigyjant naudotą elektromobilį, ypač iš autorizuoto atstovo, visa svarbiausia informacija apie pagrindinį komponentą – bateriją – būna aiškiai pateikta. Tad ieškant atsakingai ir tikrinant baterijos būklę, rizika natūraliai sumažėja.
„Problemų turi visi senstantys ir daug važiuojantys automobiliai, ir tai ne visada susiję su baterijos degradacija. Pavyzdžiui, „Hyundai Ioniq 5“ turi puikią, ilgalaikę bateriją, bet jo guoliai linkę gesti. Yra ir elektromobilių, kurių baterijų skyriuose fiksuojama oksidacija ar atšokinėjantys kontaktai. Neatsitiktinai tokie modeliai, kaip „Jaguar I-Pace“ ar pirmos kartos „Audi e-tron“, šiandien antrinėje rinkoje yra gerokai nuvertėję“, – apibendrina D. Jakas.