Kontraversiška „Mirusio interneto“ teorija (angl. Dead Internet Theory) teigia, kad atsakymas į šiuos klausimus gali ne tik nustebinti, bet ir išgąsdinti. O naujausi 2024 ir 2025 metų duomenys rodo, kad tai, kas kadaise laikyta sąmokslo teorija, pavojingai artėja prie realybės.
„Mirusio interneto“ teorija – tai konspiracinė teorija, kuri teigia, kad internetas iš esmės susideda iš botų veiklos ir automatiškai generuojamo turinio. Pagal šią teoriją, tikra žmonių veikla internete buvo išstumta algoritmų ir netikrų vartotojų. 2021 metais viename forume (angl. Agora Road’s Macintosh Cafe) buvo paskelbtas pranešimas pavadinimu „Mirusio interneto teorija: Dauguma dalykų internete – netikri“ (angl. Dead Internet Theory: Most Of The Internet Is Fake). Nors teorijos konspiraciniai elementai yra abejotini, kai kurie jos teiginiai atspindi tikrą problemą – interneto automatizacijos augimą. Teorijos pagrindiniai teiginiai apima du elementus: pirma, kad tikra žmonių veikla internete buvo išstumta botų ir algoritmų turinio; antra, kad valstybės veikėjai koordinuotai vykdo šią veiklą, siekdami manipuliuoti žmonėmis.
Faktai rodo, kad kai kurie „Mirusio interneto“ teorijos aspektai visgi yra pagrįsti. 2024 metai pažymėjo istorinį momentą – pirmą kartą interneto istorijoje automatizuotas botų eismas viršijo žmonių veiklą. „Imperva“ „Bad Bot Report“ atskleidžia, kad 51% viso interneto srauto sudaro botai. Taip pat išlieka ir tradiciniai socialinių tinklų iššūkiai – pavyzdžiui, auga mirusių vartotojų paskyros. Anot akademinų tyrimų (pavyzdžiui, Oksfordo universiteto „Ar mirusieji užvaldo „Facebook“? Didžiųjų duomenų požiūris į mirties ateitį internete“) prognozių, per ateinančius dešimtmečius mirusių vartotojų paskyrų skaičius pasauliniu mastu pasieks milijardus, taip papildydamos netikrų paskyrų tendenciją.
Pavyzdžiui, socialinio tinklo „Instagram“ statistika kelia nerimą: 95 milijonai paskyrų yra botai, sudarantys 4,75 % visų profilių. „DemandSage“ 2025 m. ataskaitoje yra nurodoma, kad dėl šių netikrų paskyrų praranda 1,12 milijardo eurų per metus – pinigai, kurie turėjo pasiekti tikrus vartotojus, bet buvo „suėsti“ dirbtinių profilių. Kombinuojant šiuos skaičius, kyla klausimas: ar ateityje internete bus galima pabendrauti su gyvu žmogumi?
Masiškai plinta DI šlamštas
„ChatGPT“ išleidimas 2022 metų pabaigoje ne tik demokratizavo prieigą prie pažangių dirbtinio intelekto technologijų, bet ir fundamentaliai pakeitė interneto turinio kūrimo peizažą. 2024 metų duomenys atskleidžia šios revoliucijos mastą: įvairiais šaltiniais apie 71% socialinių tinklų vaizdų dabar yra DI generuoti… Verslo sektorius masiškai perėjo prie DI technologijų: 78% organizacijų 2024 metais naudoja dirbtinį intelektą bent vienoje verslo srityje (palyginti su 55% 2023 metais), o 71% organizacijų reguliariai naudoja DI. Net 85% marketingo specialistų mano, kad DI transformuos turinio kūrimą, o 56% teigia, kad DI generuotas turinys jau dabar pranašesnis už žmonių kuriamą.
„Facebook“ platformoje dirbtinio intelekto generuoti vaizdai, vadinami DI šlamštu (angl. AI slop) pradėjo masiškai plisti. Pavyzdžiui, „Shrimp Jesus“ vaizdai – DI generuoti Jėzaus atvaizdai, sujungti su krevetėmis – socialiniuose tinkluose sulaukė dešimčių tūkstančių pažymėjimų ir komentarų.
Netikri atsiliepimai kuria nuostolį
Dirbtinių vartotojų problema neapsiriboja tik socialiniais tinklais – ji palietė visą skaitmeninės ekonomikos pamatą. „TripAdvisor“ 2024 metais pašalino 2,7 milijono netikrų atsiliepimų, o 8% visų pateiktų atsiliepimų buvo identifikuoti kaip klaidingi. Per 200 tūkstančių atsiliepimų pašalinta kaip DI generuoti – aiškus ženklas, kad dirbtinis intelektas jau naudojamas masinei atsiliepimų gamybai. Netikrų atsiliepimų ekonominis poveikis siekia beveik milijardą eurų. 2021 metų duomenimis, netikri atsiliepimai paveikė maždaug 131 milijardų eurų vertės globalių išlaidų nekokybiškiems produktams ir paslaugoms.
Šie skaičiai tik auga, nes DI technologijos daro netikrų atsiliepimų gamybą vis lengvesnę ir pigesnę. Kai 2025 metų rugpjūtį amerikiečių restoranų tinklas „Cracker Barrel“ paskelbė naują logotipą, socialiniuose tinkluose kilo tikra audra. Tūkstančiai vartotojų reiškė pasipiktinimą tradiciškos bendrovės simbolikos keitimu, ragino boikotuoti kompaniją ir grėsė akcijų pardavimu. Per kelias dienas įmonės vertė sumažėjo 86 milijonų eurų. Tačiau detalesnė šio „pasipiktinimo“ analizė atskleidė stulbinančią tiesą: 44% visų „Cracker Barrel“ paminėjimų per pirmas 24 valandas buvo sukurti botų, o 21% profilių, dalyvavusių diskusijoje, buvo visiškai netikri. Tikras ekonominis žalos mastas kilo iš dirbtinio pasipiktinimo.
Šis atvejis puikiai iliustruoja fenomeną, kuris vis dažniau parodo realų pavojų laisvam internetui. Nors konspiraciniai elementai gali kelti šypseną, vis augantis botų, dirbtinio intelekto generuojamo turinio ir netikrų paskyrų skaičius internete verčia rimtai įvertinti, ar mes jau patyrėme skaitmeninės realybės fundamentalų lūžį.
Interneto ateitis: autentiškumas arba chaosas
Augantis netikro turinio ir dirbtinių vartotojų mastas atskleidžia aiškų poreikį fundamentaliai keisti interneto architektūrą. Patikimos skaitmeninės tapatybės patvirtinimas nėra ateities technologijų utopija – jos tampa būtinybe siekiant išsaugoti interneto gyvybingumą. Europos Sąjunga jau imasi konkrečių veiksmų. eIDAS 2.0 reglamentas nustato Europos skaitmeninės tapatybės dėklę (EUDI Wallet). Iki 2026-2027 metų visos ES šalys turės įdiegti Europos skaitmeninės tapatybės dėklę, leisiančią piliečiams saugiai laikyti ir dalintis savo duomenimis.
Privatumo šalininkų baimės dėl skaitmeninės tapatybės sistemų yra suprantamos, tačiau realybė yra tokia, kad be šių sistemų internetas rizikuoja tapti visiška chaoso zona. 2024 metų duomenys nepalieka abejonių – „Mirusio interneto“ teorijos pagrindiniai teiginiai jau nėra teorija, o faktai. Pirmą kartą istorijoje botai generuoja daugiau interneto srauto nei žmonės, socialiniai tinklai formuojami netikrų paskyrų armijų, o dirbtinis intelektas masiškai gamina turinį, kuris dažnai negali būti atskirtas nuo žmonių kuriamo. Faktai kalba patys už save, o ekonominis žalos mastas siekia milijardus eurų, socialinis pasitikėjimas nyksta, o demokratiniai procesai kenčia nuo koordinuotų manipuliacijų kampanijų.
Sprendimas nėra grįžimas į pre-skaitmeninę erą, bet judėjimas į ateitį su patikimomis skaitmeninės tapatybės sistemomis. Tik užtikrinus, kad interneto vartotojai yra tikri žmonės, galime išsaugoti internetą kaip žinių, bendruomenės ir inovacijų erdvę. Pasirinkimas yra aiškus: arba internetas taps patikimas ir autentiškas, arba konspiracinės teorijos nebetaps tokiomis konspiracinėmis, o taps mūsų kasdiene realybe.