Jei yra kokia nors D.Trumpo užsienio politikos gairė, tai radikali dviprasmybė, priverčiant tiek draugus, tiek priešus žaisti nuolatinį spėlionės žaidimą – ar tai tik retorika, ar realybė. D.Trumpas siekia priversti juos paklusti jo valiai, rašo „The Telegraph“.
Niekas to labiau nepatyrė kaip Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris vasario mėnesį susidūrė su D.Trumpo įniršiu Ovaliajame kabinete. Amerika tuomet laikinai sustabdė žvalgybos informacijos dalijimąsi ir ginklų tiekimą, akivaizdžiai siekdama palaužti V.Zelenskį ir priversti jį kapituliuoti.
Tačiau rugsėjį D.Trumpas visiškai pakeitė savo poziciją, pareikšdamas, kad Ukraina gali ne tik atlaikyti Rusijos invaziją, bet ir atkovoti kiekvieną okupuotų teritorijų centimetrą ir „atsigauti visą Ukrainą jos pirminėje formoje“.
Jei V.Putinas manė, kad jis kažkaip yra atleistas nuo radikalaus neapibrėžtumo taisyklės arba turi privilegijuotą supratimą apie D.Trumpo sprendimų priėmimą, tai, remiantis žiniasklaidos pranešimais, neseniai įvykę įvykiai jam buvo nemalonus šokas, rašo „The Telegraph“.
Spalio 22 d. D.Trumpas staiga atšaukė susitikimą su V.Putinu ir ėmėsi veiksmų, siekdamas sumažinti Rusijos pajamas iš naftos, įvedęs sankcijas „Rosneft“ ir „Lukoil“.
Kaip aiškina leidinys, D.Trumpo politika Ukrainos atžvilgiu, atrodo, įgavo keletą nuoseklių bruožų: Amerika neleis Rusijai tiesiog laimėti, bet taip pat neprašys Kongreso patvirtinti naujų milijardų dolerių vertės pagalbos paketų. D.Trumpas tikėsis, kad Europa prisiims didžiąją dalį Ukrainos rėmimo išlaidų – jokią amerikietiška ginkluotė nebus dovanojama, bet parduodama Kyjivui komercinėmis sąlygomis.
Tuo pačiu metu naujausios sankcijos rodo, kad D.Trumpas yra pasirengęs daryti didesnį ekonominį spaudimą Rusijai nei kada nors darė Joe Bidenas.