Savo ruožtu, Panevėžio rajono meras Antanas Pocius prakalbo, kad jau kurį laiką nepavyko ignoruoti bėdų savivaldybės kultūros centruose, kuriems ne vieną dešimtmetį vadovauja tie patys direktoriai: „Stovėjimas vietoje tapo ėjimu atgal“.
Panevėžio rajono savivaldybės taryba spalio 30 d. pritarė kultūros centrų reorganizacijai. Į vieną darinį bus įtraukti Ėriškių, Krekenavos, Liūdynės, Miežiškių, Paįstrio, Raguvos, Ramygalos, Smilgių, Šilagalio, Tiltagalių ir Vadoklių kultūros centrai bei Naujamiesčio kultūros centras-dailės galerija.
Tokia žinia protestavusiems kultūros centrų vadovams nebuvo maloni. Naujamiesčio kultūros centro – dailės galerijos direktorė Vigyta Dumbrienė teigė, kad „už kiekvieno skaičiaus, už kiekvieno euro stovi žmogus“.
„Iš tikrųjų, jau viskas nuspręsta ir bus padaryta. Tačiau visada kyla klausimas, kiek naudos atneša tokios reformos. Turbūt tie pokyčiai turi savo minusų ir pliusų, bet viskas yra sukurta ir sėkmingai funkcionuoja apie 20 metų, tai tikrai negavome kažkokių išsamių analizių, kodėl viskas taip keisis.
Viskas, kas vyksta kultūros centruose, tikrai yra matoma socialiniuose tinkluose. Viską, ką darome, viską rodome. Manau, kad visada reikia atsiminti, jog už kiekvieno skaičiaus, už kiekvieno euro visada stovi žmogus. Tačiau šiuo atveju žmogaus nebėra“, – teigė ji.
„Absoliuti nežinomybė“
Vis dėlto direktorė nesuprato, kodėl Panevėžio rajono savivaldybė nusprendė kurti dar vieną įstaigą ir galimai prikurti naujų etatų.
„Aš tikrai nežinau, ar čia viskas daroma dėl kažkokio galimo taupymo. Turbūt tik savivaldybė galėtų tai plačiau pakomentuoti. Aišku, kažkokių užuominų dėl mūsų darbo būdavo, bet tiksliai kalbėti, kokia yra vizija, kaip viskas atrodys, kokie yra paskaičiavimai, tai šiandien tikrai tos informacijos neturime. Dabar – absoliuti nežinomybė“, – tikino V. Dumbrienė.
Vis dėlto ji nedrįso prognozuoti, koks likimas toliau laukia Panevėžio rajono kultūros centrų, ar dalis jų bus uždaryti.
„Turbūt į tokius klausimus galėtų atsakyti tik tie, kurie tai nori daryti. Tačiau aš galiu pasakyti, kad dabar nebesvarbus nei kuriantis, nei darantis žmogus. Kažkada Romualdas Ozolas vienoje savo knygų labai gražiai rašė: jeigu mažuose miesteliuose visai nebeliks kultūros, Lietuva dvasiškai kentės. Dabar tai ir prasideda“, – teigė direktorė.
Pasigedo konkretumo
Tiltagalių kultūros centro direktorė Renata Kopūstienė taip pat neslėpė, kad po priimto sprendimo vis dar sunkiai slūgsta emocijos.
„Šiandien esame labiau realistai, negu optimistai. Kaip toliau bus, turbūt tik laikas parodys. Dabar vyrauja tokios nuotaikos, bet nebesinori tirštinti tų spalvų. Norime tikėti, kaip sakoma, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gera.
Šiuo atveju mes guodžiamės tokia viltimi. Daugiau nieko ir negaliu pridurti, nes jaučiamės išsisėmę toje vietoje ir belieka susitaikyti su tuo, kas vyksta“, – komentavo ji.
R. Kopūstienė pridūrė, kad kažkokio konkretumo ir aiškumo dar tikrai nėra, nors ir teigiama, kad viskas turėtų vykti taip, kaip vyko.
„Aišku, kad kultūros namai, kaip buvo, taip ir bus, darbuotojai toliau dirbs, bus tęsiamos visos veiklos. Tačiau turbūt tas neaiškumas vis tiek žmones gąsdina. Esame turėję įvairių laikotarpių. Kažkada dirbome ir kaip ne juridinis vienetas, bet ir kitaip. Tai tikrai buvo irgi sunkus laikotarpis.
Dabar irgi kyla visokių pamąstymų kur link mes einame, kaip viskas bus? Antra vertus, gal viskas bus gerai? Dabar jau esame tokioje padėtyje, kai to belieka tikėtis“, – svarstė direktorė.
Užuominų sulaukdavo
Tiesa, ji neneigė, kad tam tikrų užuominų iš Panevėžio rajono savivaldybės per dešimt metų buvo sulaukę, tačiau tai ir likdavę kalbomis.
„Sakydavo, kad su vienu direktoriumi būtų lengviau susikalbėti, negu su dvylika, ar pan. Tai tokias užuominas tikrai girdėdavome“, – teigė R. Kopūstienė.
Be to, Tiltatgalių kultūros centro direktorė prisiminė, kodėl buvo daryta pirmoji reorganizacija. Ji sakė, kad tada buvo ir kita motyvacija.
„Iš dalies ta reorganizacija pasiteisino, bet lūkesčiai buvo didesni. Tikėtasi, kad bus ženkliai daugiau lėšų pritraukta, negu kaip buvo realybėje“, – teigė direktorė.
Kalbėdama apie dabartinę reorganizaciją, R. Kopūstienė komentavo, kad kol kas aišku, jog pasikeis darbdavys, darbo stažas neturėtų nutrūkti ir toliau visi vadovai stengsis dirbti.
„Tikimės, kad naujojo kultūros centro direktorius bus išmintingas ir seksis kartu dirbti. Viskas labai priklausys nuo to, koks bus žmogus, koks bus požiūris į kūrybinius darbuotojus. Visų pirma, šie žmonės dirba su didžiuliu atsidavimu, o jų atlyginimus galima irgi vadinti labiau simboliniais. Manau, kad tik atsidavęs žmogus gali šitoje sferoje dirbti“, – aiškino ji.
Tiltagalių kultūros centro direktorė sakė, kad kol kas nėra aišku, kur bus naujasis kultūros centras, tačiau esą svarstoma, kad tai turėtų būti visiems patogi susisiekimo vieta.
Stovėjimas vietoje tapo ėjimu atgal
Pasiteiravus Panevėžio rajono mero Antano Pociaus, kodėl prireikė dvylika šio krašto kultūros centrų sujungti į vieną, jis sakė, kad nebebuvo įmanoma „stovėti vietoje“.
„Žinote, jeigu stovi vietoje, vadinasi, eini atgal. Taip, pavyzdžiui, yra versle, kur kiekvieną dieną kažkas turi būti naujo, kažkaip turi būti judama į priekį. Panašią formulę galime pritaikyti ir mūsų kultūros centrams, kurie kažkur daugiau nei 20 metų, kai buvo pertvarkyti, nieko nebekeitė.
Visiems lyg ir atrodė, kad viskas gražu, viskas stabilu, bet stovėjimas vietoje tapo ėjimu atgal. Naujovių jau tikrai reikėjo, nors iš pradžių galvota, kad tai pavyks padaryti kitokiomis formomis. Galiausiai priėjome prie išvados, kad kito kelio nematome ir reikia tas įstaigas jungti“, – teigė meras.
Pasak jo, iš pradžių svarstyta, kad gal galėtų likti keturi ar šeši kultūros centrai vietoje dvylikos, bet galiausiai nuspręsta, kad turi likti vienas.
„Supratome, kad ar liktų keturi, ar liktų šeši, tai vis tiek problemų neišspręstų. Todėl tarybai ir pateikėme, kad vienas kultūros centras turėtų išjudinti tam tikrą stagnaciją. Tiesa, ne visur buvo tos problemos, mat tie dvylika kultūros centrų tikrai ne vienodai dirbo. Taigi, dabar labai tikimės, kad tie reikalai pajudės į priekį“, – komentavo A. Pocius.
Suklestėjo nepotizmas
Paprašytas konkrečiau įvardinti, kokios didžiausios problemos kamavo kultūros centrus, meras sakė, kad kol kas didžiausios buvo administravimo problemos.
„Turbūt per tiek metų jų ten daugiausia prisikaupė, mat didžioji dalis kultūros centrų direktorių ir dirba tiek metų, kada buvo įvykdyta ta pirmoji reorganizacija. Turbūt jie pasijautė, kad yra nepakeičiami, vos ne amžini, todėl atsirado tam tikrų negerų niuansų.
Pavyzdžiui, ir nepotizmo atvejų, kai prasidėjo giminių įdarbinimas, ar pan. Tikrai kalbėjome su direktoriais, kad jie išspręstų tuos klausimus ir viskas būtų tvarkinga, tačiau turbūt daug metų dirbant kai kuriems direktoriams buvo sunku pakeisti savo profilį. Taigi, nematėme pažangos, taip pat nematėme galimybių ir mūsų savivaldybei taršyti kiekvieną kultūros centrą nuo apačios iki viršaus“, – kalbėjo jis.
Kaltino dezinformacijos skleidimu
A. Pociaus teigimu, kadangi nematė kultūros centrų vadovų noro susitvarkyti, todėl ir teko imtis tam tikrų veiksmų, kad tvarka būtų įvesta.
„Aišku, dabar užsiimama tam tikra dezinformacija, kad Panevėžio rajono savivaldybė neva griauna kultūrą, ar pan. Tačiau dar kartą pakartosiu, kad dalyje kultūros centrų didžiausia problema yra direktorių darbuose.
Aš tikrai nekaltinu nei vieno meno vadovo, nei vieno paprasto darbuotojo, bet viskas prasideda nuo direktorių. Taigi, reforma ir nukreipta būtent į tą sektorių – administravimą“, – aiškino jis.
Pasak mero, jam labiausiai akis badė tai, kad kultūros centro vadovai įsivaizdavo, kad jie esą yra laisvi meno kūrėjai.
„Sutinku, kad jie yra kūrėjai, bet prie ko čia savivaldybė? Tegul kuria, bet jeigu dirba savivaldybei, valstybinėje įstaigoje, tai yra tam tikri reikalavimai ir tam tikros taisyklės. Reikia jų laikytis ir negalima daryti taip, kaip sugalvojau“, – tikino A. Pocius.
Meras kol kas negalėjo pasakyti, ar naujo kultūros centro vadovas bus išrinktas gegužę, mat nežino, kaip toliau pavyks vykdyti reformą.
„Aš tikiuosi, kad viskas bus kaip sviestu patepta. Tačiau gali būti, kad tam tikri procesai prasitęs, bet tikimės, jog gegužės mėnesį tam tikri dalykai paaiškės“, – sakė jis.
Taip pat komentavo, kad po tarybos sprendimo bus dėliojama, kaip atrodys naujas kultūros centras.
„Tai nebus kažkoks atskiras pastatas su kabinetais ir koncertų salėmis. Tai tiesiog bus vadovavimo branduolys: direktorius, buhalterė, galbūt pavaduotojai, kurie koordinuos visų kultūros įstaigų darbą.
Mūsų savivaldybė yra šiek tiek kitokia, nes mes neturime miesto, o turime tik kaimelius. Bet kaip ir seniūnai yra pavaldūs savivaldybės administracijai ir nesavarankiški, tačiau puikiai su jais koordinuojame darbą ir per atstumą, taip ir su kultūros centro nauju vadovu, manau, nebus problemų to padaryti“, – apibendrino jis.