Timas, 43 metų, tuo metu teikė humanitarinę pagalbą Kyjivo priemiesčiuose, kai išgirdo virš galvos skrendančią raketą. Po kurio laiko jis pamatė telefone žinią, kad vaikų ligoninei buvo smogta. Kartu su britu draugu šis Kinijos pilietis, kuris paprašė vadinti jį tik anglišku vardu, nuskubėjo į įvykio vietą padėti gelbėjimo darbams. „Matydamas nutrauktas galūnes, kai kurios jų – vaikų, pravirkau“, – sakė dviejų vaikų tėvas. Jo akyse kaupėsi ašaros prisiminus tą dieną. „Pagalvojau apie tą pyktį, kurį jaučia kinai. Kai jis įsiliepsnoja… jis labai stiprus. Nusprendžiau stoti į kariuomenę.“
Praėjus daugiau nei metams, Timas tarnauja kareivinėse pietų Ukrainoje – kuria dronus sausumos pajėgoms, jo istoriją pasakoja „The Guardian“.
Jis yra vienas iš nedaugelio kinų, kurie nepakluso savo vyriausybei ir vyraujančiai viešajai nuomonei, kad rizikuotų gyvybe kovoje prieš invaziją, kurią vykdo svarbiausias Pekino geopolitinis partneris – Rusija.
Timas atvyko į Ukrainą 2023 m. liepą. Iš Kinijos jis mėnesių mėnesius su nerimu stebėjo įvykius, retkarčiais paaukodamas pinigų internetiniuose paramos rinkimuose. Bet jam to nepakako. „Tuo metu buvau bedarbis Kinijoje. Tiesiog norėjau vykti į Ukrainą kaip savanoris – pamatyti šalį, kenčiančią nuo karo, ir perduoti aukas, kurias man buvo patikėję draugai.“ Jis per agentą Kinijoje gavo verslo vizą ir leidosi į ilgą kelionę į vakarus.
Motyvuoja užuojauta ir nusivylimas
Kaip ir daugelį kitų kinų savanorių, Timą motyvuoja užuojauta Ukrainai ir vis didėjantis nusivylimas savo šalies kryptimi. Iki atvykdamas į Ukrainą, jis buvo lankęsis tik Japonijoje, tačiau apie emigraciją galvojo daugiau nei dešimtmetį.
„Prieš penkiolika metų galėjai matyti problemas, laisvai apie jas kalbėti, buvo žmonių, pasirengusių diskutuoti“, – sakė Timas apie Kiniją. „Dabar tie laikai praėjo.“ Apie karą Ukrainoje jis sužinojo naudodamasis VPN ir žiūrėdamas „YouTube“ vaizdo įrašus, nes ši svetainė Kinijoje užblokuota. „Neskaitau kinų naujienų portalų… nes ten viskas yra melas“, – pridūrė jis.
Timas metus laiko keliavo pirmyn ir atgal tarp Ukrainos ir Kinijos, naudodamasis sudėtingais maršrutais su keliais persėdimais, ir palaipsniui priėjo prie išvados, kad Ukraina turi „šviesią ateitį“. Nepaisant karo, vietos žmonės buvo jam draugiški. Galiausiai jis pradėjo planuoti, kaip atvykti žmonai ir vaikams, o raketų smūgis vaikų ligoninei galutinai paskatino jį stoti į kariuomenę.
Užsieniečius vilioja dosnus atlygis
Užsieniečiai gali tarnauti įprastuose Ukrainos kariuomenės daliniuose arba viename iš dviejų tarptautinių legionų. Ukrainos kariuomenės pareigūnas Kostyantynas Milevskis rugpjūtį sakė, kad sausumos pajėgose yra apie 8 000 užsieniečių, o visose ginkluotosiose pajėgose – galbūt dvigubai daugiau.
Tikslios tautybių statistikos kariuomenė neskelbia, bet daugelis atvyksta iš Pietų Amerikos, viliojami atlygio, kuris pavojingiausiose misijose gali siekti daugiau nei 3 000 JAV dolerių per mėnesį (~2,5 tūkst. eurų). Pagrindinis atlyginimas – apie 500 JAV dolerių (~400 eurų).
Kinų savanoriai mano, kad Ukrainoje tarnauja vos kelios dešimtys žmonių iš žemyninės Kinijos.
Kinijos visuomenės požiūris į Rusiją sudėtingas. Kai kurie nacionalistai niekada neatleido carinei Rusijai už tai, kad XIX a. pabaigoje atplėšė dideles teritorijas nuo Čingų dinastijos, tačiau karo Ukrainoje metu valstybinė žiniasklaida agresyviai skleidžia propagandą, kaltinančią JAV dėl konflikto.
Pekinas oficialiai teigia esąs neutralus ir ragina taikai, tačiau Kinijos prezidentas Xi Jinpingas viso karo metu palaikė glaudžius ryšius su Vladimiru Putinu, o Vakarų analitikai mano, kad Maskvai būtų labai sunku tęsti karą be Kinijos ekonominės paramos. Dvišalė prekyba tarp šalių nuo 2022 m. invazijos pasiekė rekordinius lygius. Manoma, kad Kinija neteikia tiesioginės karinės pagalbos, bet smarkiai padidėjo komponentų, naudojamų ginklams gaminti, pavyzdžiui, šviesolaidžių, eksportas. Į Ukrainą taip pat keliauja tam tikri komponentai, tačiau žymiai mažesniais kiekiais.
Bijo atvirai reikšti pažiūras 
SBU nuotr./Ukraina sučiupo du Kinijos karius, kovojusius Rusijos pusėje
Mančesterio Metropoliteno universiteto tyrėjas Tao Wangas nustatė, kad pirmaisiais karo metais 80 % apklaustų kinų palaikė Rusiją, o „valstybės kontroliuojama žiniasklaida sėkmingai formavo viešąją nuomonę Rusijos naudai“.
Vis dėlto, pasak jo, „egzistuoja nemaža dalis kinų, jaučiančių simpatiją Ukrainai, nors jų balsai dažnai lieka nepastebėti“. Žmonės bijo atvirai reikšti tokias pažiūras, nes tai „laikoma neįprasta“.
Ne tik ideologija traukia tokius kaip Timas – bedarbį automobilių mechaniką, išvykusį 2023 m. į frontą – bet ir Kiniją apėmusi nedarbo krizė, kuri kelia vis didesnį nepasitenkinimą valdžia.
Kitas savanoris iš Kinijos, Fanas (tikrasis vardas neskelbiamas jo saugumui užtikrinti), taip pat persikėlė į Ukrainą, norėdamas pabėgti nuo beviltiškos ateities tėvynėje.
Fanas (39 m.) išvyko iš Kinijos šių metų pradžioje. Pandemija sugriovė jo verslus, ir jis įsiskolino 3 mln. juanių (~ 36 tūkst. eurų).
Naršydamas vakarietiškas socialinių tinklų platformas, jis perskaitė apie kinus, kovojančius Ukrainoje. Jis sužinojo apie Peng Chenliangą, savanorį iš Junano provincijos, kuris tarnavo užsieniečių legione ir žuvo 2024 m. lapkritį per kovinę operaciją rytų fronte.
„Kinijoje iš esmės nieko neveikiau… Jaučiausi gyvenantis beprasmiškai“, – sakė Fanas. „Norėjau padaryti ką nors prasmingesnio.“
Kinijos socialiniuose tinkluose gausu vaizdo įrašų, reklamuojančių kovotojo už Rusiją karjeros privalumus. Po to, kai balandį Ukrainos kariai Donetske paėmė į nelaisvę du kinus, kovojusius Rusijos pusėje, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad tokių kinų gali būti daugiau nei 150. Nėra jokių įrodymų, kad Kinija tai remtų, tačiau šiuos vaizdo įrašus leidžiama platinti net ir griežtai kontroliuojamame šalies internete.
Informacijos apie tai, kaip įstoti į Ukrainos pajėgas, surasti daug sunkiau, tad Fanas kreipėsi į „ChatGPT“. Galiausiai jis rado verbavimo biurą Lvive, palikęs žmoną ir dukrą Kinijoje.
Neturėdamas karinės patirties, bet mėgstantis žaisti su dronais, jis buvo paskirtas dronų operatoriumi rytų fronte. Tačiau dėl kalbos barjero buvo atšauktas iš fronto ir dabar saugo sandėlį. „Kartais būna šiek tiek vieniša“, – sakė jis. „Bet laisvalaikiu mokausi ukrainiečių kalbos telefone.“
„CoverImages“/„Scanpix“/Karas Ukrainoje
Fanas nėra atvirai politiškas žmogus, bet vis tiek jautė vis stiprėjančią valdžios priespaudą Kinijoje, ypač po pandemijos. Be ekonominių sunkumų, jis matė, kaip daugelis jo mėgstamų tinklaraštininkų buvo persekiojami ar sulaikyti dėl tokių kaltinimų kaip „ginčų kurstymas ir problemų provokavimas“ – universalaus termino, taikomo visiems, kurie neįtinka valdžiai.
„Daugybė paprastų žmonių, tiesiog išsakydami savo nuomonę per tiesiogines transliacijas ar asmeniniuose puslapiuose, jei ji nesutampa su oficialia, buvo neteisingai nubausti“, – sakė jis.
„Man beveik 40 metų, ir aš niekada nebalsavau savo gyvenime… Vyriausybė niekada neklauso paprastų žmonių balsų. Nenoriu, kad mano vaikas augtų tokioje aplinkoje.“
Fanas dar nežino, kaip atsigabenti šeimą į Ukrainą, bet grįžti į Kiniją gali būti pavojinga. Kinijos įstatymai tiesiogiai nedraudžia piliečiams tarnauti užsienio kariuomenėse, nebent tai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, tačiau daugelis bijo susidorojimo. Kitas karys iš Kinijos, pasivadinęs „Brunko“, sakė, kad Kinijos saugumo policija jau apklausė jo šeimą.
Timas mato savo tarnybą Ukrainoje kaip daugelio tikslų įgyvendinimą. Paklaustas, kodėl rizikuoja gyvybe dėl kitos šalies, jis atsakė, kad pagrindinis jo tikslas – sukurti naują gyvenimą sau ir šeimai Europoje.
„Antra, noriu parodyti pasauliui, kad yra daug kinų, panašių į mane. Noriu, kad pasaulis neatsisakytų Kinijos“, – sakė jis. „Nesiekite Kinijos vien tik su blogais dalykais. Iš tiesų, Kinijoje yra daug gerų žmonių ir teigiamų idėjų.“