Buvęs valstybės vadovas paprastai naudodavosi „apsaugos priemonėmis, atsižvelgiant į jo statusą ir kylančias jam grėsmes“, kurios „iš tiesų buvo taikomos ir sulaikymo metu“, vietos žiniasklaidai teigė Laurent’as Nuneza, patvirtindamas tai, ką šaltiniai anksčiau sakė naujienų agentūrai AFP.
Pasak šaltinių, du apsaugos pareigūnai yra dislokuoti gretimoje kameroje Paryžiaus „La Sante“ kalėjime, kur nuo praėjusios savaitės sėdi N. Sarkozy.
Dešiniojo sparno lyderis, kuris vadovavo Prancūzijai 2007–2012 metais, praėjusį mėnesį buvo pripažintas kaltu dėl to, kad mėgino savo rinkimų kampaniją 2007 metais finansuoti iš tuometinio Libijos diktatoriaus Muammaru Kadhafi gautomis lėšomis.
Jis buvo nuteistas penkerių metų laisvės atėmimo bausme už nusikalstamą sąmokslą.
N. Sarkozy advokatai prašė jį paleisti, kol bus nagrinėjamas apeliacinis skundas, tačiau sako, kad jis turėtų likti kalėjime mažiausiai „nuo trijų savaičių iki mėnesio“.
Jis taip pat netrukus sulaukė mirties grasinimų kalėjime – praėjus mažiau nei parai po to, kai pradėjo atlikti penkerių metų laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamą sąmokslą.
Internete platinamas vaizdo įrašas, kuris, kaip manoma, buvo nufilmuotas vieno iš kalinių, rodo žodinius grasinimus N. Sarkozy atvykimo į Paryžiaus „La Santé“ kalėjimą metu.
Kaip praneša „Reuters“, Paryžiaus prokuratūra buvo informuota apie šį vaizdo įrašą.
Tyrimo metu apklausti trys kaliniai, o per kratą kalėjime buvo konfiskuoti du mobilieji telefonai.
Į kalėjimą „pasodino du civilius“
Kalėjimo prižiūrėtojo atstovas asmens sargybinių buvimą pavadino įžeidimu jo profesijai.
„Jie iš esmės mums sako, kad mes nežinome, kaip atlikti savo darbą“, – RTL radijui sakė Wilfriedas Fonckas, teisingumo profesinės sąjungos UFAP-UNSA vadovas.
„Šiandien kalėjime turime du civilius, kurie neturėtų ten būti“ ir kurie nežino, kaip veikia sistema, sakė jis.
„Nesu matęs nieko panašaus per 25-erius savo darbo metus“, – pridūrė jis.
Kalėjimo darbuotojai AFP sakė, kad N. Sarkozy turėjo būti laikomas devynių kv. metrų dydžio vienutėje, siekiant išvengti kontakto su kitais kaliniais.
Vienutėje esantiems kaliniams leidžiama išeiti iš kameros ir vieną kartą per dieną pasivaikščioti vieniems nedideliame kiemelyje. N. Sarkozy taip pat galės priimti lankytojus tris kartus per savaitę.
N. Sarkozy yra pirmasis pirmasis buvęs Europos Sąjungos (ES) šalies vadovas, kuriam teks atlikti laisvės atėmimo bausmę ir pirmasis į kalėjimą pasodintas Prancūzijos vadovas nuo to laiko, kai po Antrojo pasaulinio karo buvo įkalintas nacių kolaborantas Philippe’as Petainas.
N. Sarkozy po pralaimėjimo per 2012 metų rinkimus susidūrė su daugybe teisinių problemų, nes jau buvo nuteistas dviejose kitose bylose.
Šaltinis:
BNS ir tv3.lt
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!