Lietuvis džiaugiasi tuo, kad kontrabandinių zondų situacija pagaliau sukėlė susirūpinimą aukščiausiuose valdžios sluoksniuose. Jis jau daugiau nei 15 metų gyvena visai šalia Baltarusijos sienos ir visą tą laiką susiduria su kontrabandininkais.
„Aišku, kad ir pasienio pareigūnai prisideda“
Vyčio namas yra Šalčininkų rajone, Lietuvoje. Visus 15 metų, kuriuos vyras gyvena netoli sienos, jis stebi kontrabandininkų veiklą. Jis sako, kad ilgą laiką ši problema nebuvo rimtai vertinama, tik dabar, kai meteorologiniai zondai pradėjo skristi iki Vilniaus, pradėtos aktyvios priemonės. Pavyzdžiui, Lietuva pažadėjo skirti milijoną eurų įmonėms, kurios pasiūlys veiksmingą būdą juos numušti.
„Šie balionai pradėjo skristi dar prieš dvejus metus (pagal Lietuvos sienos apsaugos tarnybos duomenis, šis reiškinys tapo masinis 2024 m. – „Zerkalo“ pastaba), – prisimena Vytis. – Dažniausiai jie paleidžiami naktį, o tuo metu aš paprastai miegu. Todėl negaliu pasakyti, kaip dažnai ir kiek jų buvo. Bet manau, kad akivaizdžiai daug. Kaip sako vietiniai (juk čia visi dalijasi informacija), pastaraisiais mėnesiais jų tapo daug daugiau. Vyras keletą kartų matė nusileidžiančius meteorologinius zondus. Jo teigimu, tai paprastai vyko nuo vidurnakčio iki pirmos nakties.
„Viskas buvo labai paprasta: nusileido balionas, po to privažiavo mašina. Pradėjo krauti dėžes. Tai truko apie 15 minučių, – apibūdina Vytis. – Detalių nepastebėjau, ar jie paėmė zondą su savimi, nežinau. Bet dėžės buvo didelės“.
Nuo tada, kai kontrabandininkai pradėjo aktyviai naudoti meteorologinius zondus, lietuvis su jais susiduria retai. Tiesa, jis nėra tikras, ar tai susiję su naktiniu grafiku, ar su tuo, kad norinčių užsidirbti tokiu būdu sumažėjo.
„Apskritai, per pastaruosius pusantrų metų situacija yra šiek tiek ramesnė nei anksčiau, – pasakoja jis. – Bet aš vis dar stebiuosi, kaip jie susidoroja su šiais balionais: juk jų neįmanoma kontroliuoti, jie gali nusileisti bet kuriame kieme. Rizikuoji prarasti pinigus. Bet, matyt, net ir taip jiems pavyksta užsidirbti.“
Viena iš versijų, kodėl padaugėjo meteorologinių zondų, yra ta, kad jų masiniam paleidimui prisideda Baltarusijos valdžia. Tai patvirtino ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, pavadinęs tai „instrumentalizuotu kontrabanda“, ir nepriklausomi žiniasklaidos tyrimai, kurie jau daugelį metų nurodo A. Lukašenkos aplinkos sąsajas su kontrabanda. Vytis nenori komentuoti tokių teorijų – prisipažįsta, kad tiesiog nežino atsakymo. Tačiau jis įsitikinęs, kad visa tai įmanoma tik bendradarbiaujant lietuviams ir baltarusiams.
„Tas pats cigaretes kažkas perka, pakuoja, perveža. Tai reiškia, kad jie kažkaip susitaria. Matyt, nori užsidirbti ir iš vienos, ir iš kitos pusės, – samprotauja lietuvis. – Akivaizdu, kad ir pasienio pareigūnai prisideda. Taip buvo visada. Žinau, kad mūsų pusėje padeda, ir esu įsitikinęs, kad ir baltarusiai taip pat. Kitaip kontrabandininkams būtų labai sunku – juk reikia neįkliūti nei Lietuvoje, nei Baltarusijoje. Taigi, kol iš to uždirbama daug pinigų, manau, kad kai kurie pasienio pareigūnai gali sutikti padėti“.
Ar sienos uždarymas turės įtakos kontrabandininkams? Vytis nesiryžta spėlioti. Bent jau pats jis per tą laiką (kontrolės punktai buvo uždaryti naktį iš 26 į 27 spalio) nepastebėjo jokių pokyčių. Tačiau vyras tikisi, kad visuomenės reakcija pakeis lietuvių požiūrį į pačias nelegalias prekes.
„Kaip suprantu, piliečiams nenaudinga, kad dėl kontrabandininkų uždaroma siena ir faktiškai kyla tarptautinis konfliktas, – aiškina savo poziciją Vytis. – Bet gerai, kad apie tai pradėta kalbėti, nes kažkaip su jais reikia kovoti. O kol tai nepasiekė sostinės, visi galvojo: „Na, nieko tokio, skraidė balionas, dronas“. Dabar susipratome, kad problema yra masinė.
„Kai nebuvo tvorų, jie tiesiog vaikščiojo žeme ir perdavinėjo“
Tai, kad pasienio gyventojai užsiima kontrabanda, Vytis aiškina mažais atlyginimais regione. O čia – iš karto geri pinigai.
„Kiek aš čia gyvenu, jie visada buvo. Kai nebuvo tvorų, jie tiesiog vaikščiojo žeme ir perdavinėjo, – prisimena jis. – Be to, tada buvo ne tik cigaretės, bet ir cukrus, grūdai. Net traktorius pervežė. Ir visi žinojo, kad pasienyje su Baltarusija yra vietų, kur galima pigiau nusipirkti, pavyzdžiui, miltų. Na, ir degalus, žinoma. Tai buvo populiariausia. Iki šiol kai kurie juos veža, nors ir rečiau.
Po to, kai 2022 m. rugpjūčio pabaigoje Lietuva pastatė tvorą prie sienos su Baltarusija, kontrabandininkai palaipsniui pradėjo naudoti dronus, aiškino Vytis. Jų pagalba dažniausiai buvo gabenamos cigaretės. Be to, tai buvo daroma kasdien, nelaukiant sutemų, užtikrina pašnekovas:
„Savo akimis mačiau: jie atvažiuoja prie sienos iš Baltarusijos pusės, greitai numeta dėžes su dronu į mūsų pusę. Čia jau stovi kita mašina, greitai paima ir iškart išvažiuoja. Tai užtrunka dešimt minučių – ir viskas, nieko nelieka. Be to, jie aiškiai žino, kuriuo laiku nebus patrulių. Pats stebiuosi, kaip jie viską suvokia. Pasienio pareigūnai sakė (turiu pažįstamų), kad dėl to dažnai jų nepavyksta sugauti.
Sprendžiant iš Vyčio pasakojimų, kontrabandininkai pasienio zonose jaučiasi gana ramiai. Pavyzdžiui, dar prieš pusantrų metų jam buvo įprasta važiuoti keliu ir matyti žmones, kraunančius dėžes su cigaretėmis į automobilius.
„Tai vyko beveik kas antrą dieną. Jie net turėjo tam tikrą laiką, – prisimena pašnekovas. – Žinoma, jie stebi kelius, bet labiau domisi pasienio pareigūnais. Jei šie yra netoliese, kontrabandininkai turi 10 minučių pasislėpti. O kai aš tiesiog išvažiuoju iš sklypo, mane sunku pastebėti. Todėl dažnai stebėdavau – stovi juodas džipas, žmonės su kaukėmis, beveik trijų metrų atstumu nuo manęs. Bet jie visiškai nereagavo, tiesiog toliau darė savo darbą. Na, o ką aš jiems padarysiu? Jei paskambinsiu pasienio pareigūnams, bus aišku, kad aš pranešiau, jie mane išaiškins. Tai didelis rizikos veiksnys, gali būti problemų“.
Prieš metus, prisimena lietuvis, tokių susitikimų buvo daug. Po to pasienio pareigūnai pradėjo statyti specialius radarus, kad galėtų perimti dronus ir juos sulaikyti. Dėl to juos naudoti tapo nenaudinga – ir kontrabandininkai palaipsniui perėjo prie meteorologinių zondų. O dronai dabar skraido daug rečiau, patikslina Vytis.
„Kai kam tiesiog grasino: arba jie nustos skambinti, arba sudegins jų namus“
Vyčio žodžiai apie problemas, kurios gali kilti, jei sutrukdysi kontrabandininkams, nėra perdėti, jis užtikrina. Pasak pašnekovo, šie žmonės bando užmegzti ryšius su visais pasienio gyventojais. Jie atėjo ir pas jį, kai vyras tik persikraustė.
„Atvažiavo tiesiai į sklypą ir pradėjo kalbėtis. Pasakė, kad šioje vietovėje visi tuo užsiima, ir paklausė, ar galima per mano sklypą gabenti kontrabandą, – pasakoja Vytis. – Reikalas tas, kad jiems taip paprasčiau ir saugiau. Tarkime, jei tas pats dronas numes cigaretes į lauką, privažiavęs prie jo paliksi pėdsakus. O savo sklype aš nuolat vaikštau, važinėju – ir sunkiau pamatyti, ar ten buvo kas nors kitas“.
Be to, „savieji“ žmonės padeda kontrabandininkams sužinoti apie pasienio pareigūnų judėjimą, tęsia pašnekovas. Beveik kiekviename name yra žmonių, kurie praneša, kad pravažiavo patrulis. Dažniausiai bendradarbiauja jaunuoliai ar net paaugliai, patikslina Vytis. Už tai jie gauna tam tikrą atlygį. Pats vyras atsisakė padėti vykdyti neteisėtą veiklą. Dėl šio sprendimo jis neturėjo jokių problemų.
„Mano draugai pasienio pareigūnai visada sakydavo: nesivelk į tai. Nes šie žmonės pažeidžia įstatymą ir neaišku, ką jie gali padaryti, – sako lietuvis. – Apskritai, galima atsisakyti padėti. Ir jei nieko daugiau nedarai, jie tavęs nelies. Bet kai pradedi jiems trukdyti, kyla problemų“.
Per 15 metų, praleistų pasienyje, Vytis praktiškai neturėjo konfliktų su kontrabandininkais. Kartais kyla žodiniai ginčai – pavyzdžiui, jie priprato prie tylos ir liko „nepatenkinti, kai vasarą pas jį dažnai atvyksta draugai“. Tai išspręsti padėjo draugas iš policijos, ir vyras daugiau nebuvo užpuldinėjamas.
„Su grasinimais aš visiškai nesusidūriau, – tęsia jis. – Nors žinau istoriją, kai žmogus reguliariai skambindavo pasienio pareigūnams ir pasakodavo, kur kažkas perkelia prekes per sieną. Galiausiai prieš kelerius metus jį smarkiai sumušė – jis net pateko į ligoninę. Kai kam tiesiog grasino: arba jie nustos skambinti, arba sudegins jų namus“.
Todėl daugelis vietinių gyventojų ir nenori trukdyti kontrabandininkams, aiškina lietuvis. Daugiau nei tai, jie netgi jiems paklūsta. Vytis pateikia pavyzdį: kartais jie gali tiesiog neleisti važiuoti tam tikru keliu, priversti apsisukti ir važiuoti kita kryptimi.
„Ir mes taip ir darome. Nors tai yra beprotiška, bet ką gali padaryti tokioje situacijoje? – jis užduoda retorinį klausimą. – Šiems žmonėms nėra jokių taisyklių. Pavyzdžiui, jei juos persekioja pasienio pareigūnai, jie važiuoja keliu beprotišku greičiu ir gali lengvai partrenkti. Arba, man pasakojo, kartą dronas nukrito tiesiai ant namo stogo ir sudaužė čerpes. O savininkas nieko negali padaryti, nes bijo kontrabandininkų. Taigi visa tai labai erzina, norisi tiesiog gyventi ramiai“.