Lapkričio 1-osios popietę į Jaunimo teatrą ištarti K. Smoriginui paskutinio „sudie“ renkasi artimieji, bičiuliai, kolegos ir talento gerbėjai.
Scenoje, kur prabėgo tiek jo gyvenimo metų, tarp baltų gėlių žiedų žvakių apsuptyje pastatyta urna su velionio palaikais. Šalia – lagaminas su lazda ir gitara, tyliai primenanti jo balsą, dainas ir nepamirštamas akimirkas scenoje.
Atsisveikinti su K. Smoriginu visi norintys kviečiami lapkričio 1-ąją (15–21 val.) ir lapkričio 2-ąją (10–13 val.) Jaunimo teatre. 13 val. aktorius bus išlydėtas į paskutinę kelionę, o 14 val. amžinojo poilsio atguls Menininkų kalnelyje, Antakalnio kapinėse.
Kostas Smoriginas gimė 1953 m. balandžio 22 d. Kaune.
Baigęs Lietuvos konservatoriją (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija), jis tapo vienu ryškiausių Jaunimo teatro aktorių. Scenoje kūrė įsimintinus vaidmenis, bendradarbiavo su tokiais režisieriais kaip Eimuntas Nekrošius. Jo aktorystė pasižymėjo intensyvumu, o scena jam buvo vieta, kurioje jis iš tiesų gyveno – tikra, be apsimestinumo.
Jam buvo svarbus ne tik vaidmuo, bet ir ryšys su žiūrovu – šiltas, atviras, gyvas.
Be teatro, K. Smoriginas filmavosi kine, kūrė dainuojamosios poezijos programas, tapo vienu iš šio žanro pradininkų Lietuvoje. 1971–1975 m. studijavo Valstybinėje konservatorijoje (kurso vadovės Dalia Tamulevičiūtė ir Irena Bučienė). 1975–1999 m. ir nuo 2004 m. buvo Jaunimo teatro aktorius bei režisierius.
Studijų metais pradėjęs kurti dainas pagal lietuvių poetų tekstus, K. Smoriginas tapo vienu ryškiausių aktorinės dainos kūrėjų. 1995–1998 m. kartu su aktoriais Sauliumi Bareikiu ir Olegu Ditkovskiu subūrė „Aktorių trio“, su kuriuo koncertavo Lietuvoje ir užsienyje, išleido kelis albumus – „Mūsų kaime“, „Tikras garsas“, „Vėl kartu“.
Nuo 2000-ųjų rengė solinius koncertus, išleido dvi kompaktines plokšteles – „Pilietis“ ir „Ponai ir Ponios“.