Visų Šventųjų dieną šią vietą aplanko tiek artimieji, tiek kūrybos gerbėjai. Žvakės, rusenančios ant kapo, tarsi simboliškai primena jos pačios kūrybos šviesą – ramią, bet stiprią, įkvepiančią ir nepamirštamą.
Šviesaus atminimo kūrėja iškeliavo per savo 79-ąjį gimtadienį, po sunkios ligos, paskutines dienas praleidusi namuose su šeima. 2022 metais jai buvo diagnozuota klastinga liga, tačiau Dalia ligą priėmė oriai – be skundų, be savęs gailesčio.
„Kenčiu, kai niekas nemato. Niekas neturi kentėti kartu su tavim,“ – yra sakiusi poetė, likusi stipri ir atvira tik savo artimiausiems žmonėms.
Gimusi 1944 m. lapkričio 27 d. Leonavos kaime, Raseinių rajone, Dalia Teišerskytė visą gyvenimą buvo ne tik kūrėja, bet ir aktyvi visuomenės veikėja.
2000–2016 metais ji dirbo Seime, dalyvavo Švietimo, mokslo ir kultūros, Šeimos ir vaiko reikalų, Verslo ir užimtumo komisijų veikloje, buvo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė. Tačiau, kaip pati sakydavo, politika jai visada buvo tik dalis gyvenimo – širdis priklausė poezijai.
Per kūrybinį kelią Dalia Teišerskytė išleido 15 poezijos rinkinių, novelių knygą, eilėraščių vaikams leidinius, prisiminimų knygą „Ir aš ten buvau“.
Ji yra parašiusi daugiau kaip 400 tekstų dainoms, iš kurių daugelis tapo lietuviškos estrados klasika.