Kelionė namo po atostogų iš Antalijos į Lietuvą beveik 600 lietuvių tapo tikriausiu košmaru. Nors turėjo išskristi namo ketvirtadienį vakare, namus jie galiausiai pasiekė tik penktadienį. Oro uoste strigusiems lietuviams trūko informacijos, jie susidūrė su nepavydėtinomis sąlygomis, oro uosto darbuotojų apgaudinėjimais. Ypač sunku buvo pagyvenusiems žmonėms ir vaikams, daliai net sutriko sveikata.
Galiausiai išskristi namo padėjo tik… maištas. Kadangi skrydžio laikas buvo nuolat atidedamas, o per tuos pačius vartus, per kuriuos neva turėjo skristi lietuvių lėktuvas, pradėjo vykti kiti skrydžiai, lietuviai tiesiog pareiškė, kad nepaliks vartų, kol jiems nebus paaiškinta situacija ir suplanuotas grįžimas namo.
Dabar lėktuvo keleiviai susibūrė į bendrą feisbuko grupę „MGH 931 Turkija” ketina kelti grupinį ieškinį ir žada kovoti į savo teises.
Su 15min susisiekė šioje kelionėje su vyru dalyvavusi Inga. Kelionės organizatorius buvo „Anex Tour“. Ji detaliai papasakojo, kas vyko per tas keliolika valandų, kurias lietuviai nesėkmingai leido Antalijos oro uoste.
Taip pat skaitykite
Oro uosto darbuotojai elgėsi nemaloniai
Apie 500 lietuvių gabenantis didžiulis „Boeing 777“ lėktuvas į Lietuvą iš Antalijos oro uosto pakilti turėjo 22:50. Šiuo užsakomuoju reisu lietuvius po atostogų Turkijoje namo skraidino kelios skirtingos kelionių bendrovės. Skrydį vykdyti turėjo Turkijos užsakomųjų skrydžių bendrovė„Mavi Gök Airlines“.
Pasak Ingos, nemalonūs netikėtumai prasidėjo, kuomet atvykę į Antalijos oro uostą jie pastebėjo, kad skrydis, yra atidėtas valandai – iki 23:50. Laipinimo vartai dar nebuvo paskelbti, tad pridavę bagažą lietuviai tiesiog išsibarstė po oro uostą.
APIE ĮSTRIGUSĮ SKRYDĮ SKAITYKITE IR ČIA.
Po kurio laiko Ingos vyras pastebėjo, kad numatomas skrydžio laikas dar kartą pasikeitė – dabar švieslentė jau rodė, kad lėktuvas išskris 6:00 ryto. Jokios papildomos informacijos keleiviai neturėjo.
Kaip tik ketvirtadienį vakare Lietuvoje dėl oro balionų grėsmės vėl kelioms valandoms – nuo 19:50 iki 22:43 – buvo uždarytas Vilniaus oro uostas. Tad iš pradžių keleiviai pagalvojo, kad skrydžio atidėjimas susiję su tuo.
Bet keleiviai greitai suprato, kad jų skrydžio atidėjimas su Vilniaus oro uosto uždarymu nesusijęs –šis tuo metu jau buvo atidarytas. Be to, kitas lietuvių pilnas skrydis į Vilnių, turėjęs pakilti 00:30, išskrido numatytu laiku be problemų ir pasiekė Vilnių.
„Tada mes jau supratom, kad čia kažkas yra negerai. Susibūrėme keli žmonės ir ėjom aiškintis su personalu, kas vyksta, nes supratom, kad čia ne Lietuvos kaltė. Nulėkėm tiesiog prie business lounge’o ir pradėjom prašytis, kad iki tų 6 ryto bent jau vaikus leistų suguldyti ten ant kilimo ar dar kažkur. Sakėm: mes neprašom jūsų servisų, neprašom nieko, tiesiog ką mums dabar daryti. Jie labai grubiai pradėjo su mumis kalbėti, šaipytis savo kalba. Pasakė taip: business lounge’as nieko čia neįileidinės, 150 eurų žmogui, sako, ir tada eikit ir sėdėkit“, – pasakojo Inga.
Lietuviai, užstrigę Antalijos oro uoste / Asmeninio archyvo nuotr.
Informacijos, kodėl skrydis atidėtas ir kas čia vyksta, ir toliau nebuvo jokios – „Mavi Gök Airlines“ atstovo prisišaukti nepavyko.
Oro uosto darbuotojai aiškino, esą šios bendrovės atstovybę lietuviai praėjo dar prieš bagažo registraciją ir dabar jau per vėlu.
„Vaikščiojom po visą oro uostą, pritrynėm pūsles, nes atstumai ten nėra maži. Oro uoste kondicionavimo nebuvo, keliems žmonėms pasidarė bloga, nuo spaudimo vaistų neturėjo. Kažkas neturėjo insulino. Keliem žmonėm buvo suteikta medikų pagalba. Vaikai pavargę ir visa kita. Buvo kraupu“, – pasakojo Inga.
Beprasmis pasivažinėjimas iki viešbučio
Galiausiai nuskambėjo pranešimas lietuvių kalba susirinkti prie tam tikrų vartų, kur bus paaiškinta, ką toliau daryti.
Susirinkus oro uosto atstovai ėmė aiškinti, kad keleiviai turi susirinkti daiktus, palikti oro uostą ir dvi valandas praleisti tiesiog kieme, nes nakčiai jame likti negalima.
„Tas atstovas pradėjo labai naglai rėkti. Žmonės vieni kitus jau ramino, nes irgi pradėjo ant jo rėkti. Situacija buvo tokia“, – sakė Inga.
Galiausiai atstovas ėmė žadėti viešbutį su maitinimu. Patikėję lietuviai išėjo į jiems surinktus autobusus. Tik vėliau paaiškėjo, kad tai, tikėtina, buvo tiesiog buvo oro uosto bandymas atsikratyti bėdos.
Viešbutį Ingos ir jos vyro autobusas pasiekė apie 2:20. Ir čia laukė dar viena nemaloni staigmena – viešbutyje keleiviai tegalėjo praleisti apie dešimt minučių.
Jiems buvo pasakyta, kad autobusas juos išveš atgal apie 2:30, nes skrydis – šeštą ryto. Buvo ir tokių autobusų, kurie keleivius tiesiog pavežiojo po miestą.
„Per dešimt minučių spėjom pasiimti vandens, nueiti į atitinkamus kambarius gamtinių reikalų ir vėl buvom sugrūsti į autobusus ir parvežti į oro uostą. Žmones, kurie buvo likę oro uoste, galiausiai iš jo išvijo. Jie stovėjo pusantros ar dvi valandos tiesiog oro uosto kieme, kai kurie su vaikais, su rankiniais bagažais. Kai kurie bandė net tualetuose slėptis, kad neišvytų. Nes ten kieme nebuvo nei kur dėtis, nei kur atsisėsti, jokios erdvės nebuvo“, – piktinosi Inga.
Lietuviai, užstrigę Antalijos oro uoste / Asmeninio archyvo nuotr.
Grįžtant į oro uostą iš dalies žmonių, ypač vyresnių, nemokančių anglų kalbos ir nesiginčijančių, visus kvepalus ir gėrimus, vakare prieš tai pirktus „Duty Free“ patikroje tiesiog atėmė. Vėl patekus į oro uostą apie 6:00 buvo paskelbti vartai ir garsiai buvo paskelbta informacija, kad lėktuvas bus paruoštas „už kelių minučių“. Bet nebuvo. Skrydžio laikas buvo vis atidedamas, o keleiviai sėdėjo negaudami net vandens.
Daliai žmonių, kurie liko oro uoste, buvo išduoti KFC daviniai, tačiau juos gavo vos 200 žmonių iš beveik 600 skridusių. Visiems likusiems restoranas tiesiog liepė griežtai pasišalinti, kad netrukdytų klientams. Tad tie, kurie naktį važiavo į viešbutį, pasakojo Inga, liko be absoliučiai nieko – netgi be vandens.
Išskristi padėjo tik maištas
Oro uoste vėl teko ieškoti tiesos. Po kurio laiko skrydis į Vilnių iš švieslentės dingo, o per tuos pačius vartus, prie kurių laukė lietuviai, buvo pradėti leisti žmonės skrydžiams į Vokietiją. Supykę lietuviai ėmėsi maištauti.
Mes, žinokit, atsistojome jau visi vieningi ir sakom: viskas, jei čia ateis dar bent vienas menedžeris, mes jo nebeišleisim.
„Mes, žinokit, atsistojome jau visi vieningi ir sakom: viskas, jei čia ateis dar bent vienas menedžeris, mes jo nebeišleisim.Mums grasino ir apsaugą iškviesti, ir policiją, jei nepaliksime oro uosto. Aiškino mums, kad būtume ramūs, bet patys mums tiesiog į veidą klykė. Bet žmonės tiesiog apsupo tuos oro uosto atstovus ir sako – viskas, nebekabinkit mums makaronų ant ausų, pasakykit, kada mes išskrendam. Ir, žinokit, kai praleidom tuos du vokiečių lėktuvus nuo mūsų vartų, mes niekur neišeidinėjom. Sakom: mes liekam čia, mes jus apsupom, dabar darykit kažką, kad mes išvyktume. Nes matėm, kad tiesiog atideda skrydį 7, 8, tada 9 valandai, o tada tas skrydis dingsta ir kitus pro vartus leidžia. Sakėm, kad nesitrauksim nuo šitų vartų, kol neateis pagrindinis menedžeris. Gana mus vaikyti kaip šunis“, – pasakojo Inga.
Tik tada, pasak Ingos, oro uostas į situaciją ėmė žiūrėti rimčiau – bent jau pradėjo dalinti maistą ir vandenį.
Pamatę, kad lietuviai nesiruošia išeiti, kitus lėktuvus oro uostas ėmė nukreipinėti į kitus vartus. Galiausiai lietuviai, apsupę menedžerius, ėmėsi skanduoti „Vilnius“.
Turkai galiausiai pripažino, kad skrydis neįvyko „dėl technical issues“. Atsirado du lėktuvai. Bet bėdos nesibaigė.
Keleiviams, tarp kurių buvo ir mažų vaikų, ir pagyvenusių žmonių, dar reikėjo gal 20 minučių pralaukti stovint saulėkaitoje prie lėktuvų – jų tiesiog neįleido, nes nauji bilietai nebuvo atspausdinti, o įgula iš pradžių nesuprato, kaip gali žmonės skristi su senais.
Pasak Ingos, atrodo, kad oro uosto viduje tiesiog nesuvaikščiojo informacija.
Lietuviai, užstrigę Antalijos oro uoste / Asmeninio archyvo nuotr.
Galiausiai apie 13:40 lėktuvas, kuriame buvo Inga su vyru, išskrido į Lietuvą.
Šioje situacijoje nukentėję keleiviai susibūrė į feisbuko grupę, kurioje dalinasi informacija. Taip pat, Ingos teigimu, keleiviai išsiaiškino, kokios teisės jiems priklauso, ir ketina teikti grupinį ieškinį.
Pirmieji žingsniai jau žengti rastas teisininkas, kuris pateiks ieškinį, keleiviai kviečiami prisijungti.
„Tikrai vaizdas buvo kraupus. Prašėm duoti viešbučius bent kelioms valandoms vaikams pamiegoti, bet nieko nekomentavo, nieko nesakė. Baisu buvo. Būtume to maišto nesukėlę, nežinau, kiek būtume sėdėję. Bet supratom – jei norim namo, reikia stotis, daryti kažką, būti vieningais“, – pasakojo Inga.